6000 gyventojų kaimas neaprūpinamas švariu vandentiekio vandeniu. Kaimiečiai, tarp kurių ir turtingesni, tokie kaip G.Donska, turi kasti šulinius ir apsirūpinti vandeniu patys.
Šulinio kasimas , be abejo, brangus – G.Donskai tai atsiėjo 1500 dolerių – ir vandens kokybė prasta. Vyras pažymi, kad per ketverius metus, kai jis naudoja vandenį iš šulinio, jis niekuomet netikrino šio vandens kokybės. Pasak jo, tai – brangus ir varginantis procesas.
Jis net nėra susirūpinęs dėl fakto, kad 1999-aisis 200 žmonių kaime užsikrėtė hepatitu A, o to priežastis esą buvo prastas vanduo.
Dėl vandens kylančios problemos Moldovoje aktualios. Dauguma iš 3,5 mln. gyventojų susiduria su švaraus ir saugaus gerti vandens trūkumu.
Dalis Moldovos gyventojų – apie 85 proc. – gyvena šalies kaimuose. Ir 80 proc. kaimiečių neturi prieigos prie vandentiekio vandens. 2007-aisiais vyriausybė priėmė Vandens tiekimo ir nuotekų sistemos strategiją Moldovos žmonėms, tačiau dėl paramos stygiaus, projektas teliko popieriuje.
Kaimiečiai įprastai naudoja vandenį iš šulinių, kurie dažnai užteršti nitratais, o tai sukelia ligas, dažnai net mirtinas, – priduria specialistas.
Šulinių vanduo kelia rimtų problemų sveikatai. Be hepatito rizikos, šulinių vanduo gali sukelti kitų pavojų. Visuomenės sveikatos Nacionalinis centras, esantis Kišiniove, dar 2013 m. kovą pranešė, kad geriamojo vandens kokybė prasta. Apie 84 proc. šalies šulinių vandenyje rasta chemikalų, tokių kaip sulfatas ir fluoras. Pastarieji didelėmis dozėmis yra pavojingi.
„Tik 15 proc. kaimiečių namuose turi vandentiekio tiekiamą vandenį (palyginti – 80 proc. gyventojų miestuose jį turi)“, – sako gydytojas Ionas Šalaru, Nacionalinio sveikatos centro viršininko pavaduotojas. „Kaimiečiai įprastai naudoja vandenį iš šulinių, kurie dažnai užteršti nitratais, o tai sukelia ligas, dažnai net mirtinas“, – priduria specialistas.
„Iki šiol negaliu gyventi be vaistų. Baisu net pagalvoti, kiek pinigų išleidau gydymui“, – sako hepatito A auka Ionas Avraamas iš Lozovos.
Padėtį komplikuoja sausros, kurios Moldovoje dažnos. Sausrų metu kai kurie šuliniai išdžiūsta, palikdami kaimiečius išvis be prieigos prie vandens.
Iki šiol negaliu gyventi be vaistų. Baisu net pagalvoti, kiek pinigų išleidau gydymui, – sako hepatito A auka.
Tarptautinis Valiutos Fondas įvardijo Moldovą kaip skurdžiausią valstybę Europoje. Tai nėra staigmena, kai valstybės biudžetas negali finansuoti vandens programų, ir piliečių didžiausia viltis gauti paramą iš užsienio. Iki šiol padėjo Šveicarijos valdžia. Ji finansavo projektus, skirtus pagerinti sanitarinę Moldovos kaimų būklę, statant ekologiškai saugius tualetus „Ecosan“.
Norėdami įrengti vandentiekius, kurie tiektų švarų vandenį kaimo gyventojams, kaimams reikia ir nuotekų sistemos, o tai reiškia, kad reikia ir daugiau pinigų. Moldovoje, kur vidutinis atlyginimas siekia apie 260 dolerių, piliečiai vengia papildomų išlaidų, net, jei kyla rizika sveikatai. Vietos biudžetas negali prisiimti šios naštos.
Šiomis karštomis vasaros dienomis vyresnė moteris keliauja centrine vieno iš Moldovos kaimų gatve, nešina sunkiu kibiru vandens.
„Tai jau trečias kibiras šiandien“, – pasakojo Maria Budu. „Kiekvieną dieną visą savo gyvenimą į namus parsinešu tris-keturis kibirus vandens. Vasarą nėra taip jau blogai, tačiau žiemą sunku“, – guodžiasi moteris.
Gelešto kaime gyvena 3000 žmonių. Ir jame vis dar nėra akveduko, tiekiančio į namų ūkius švarų vandenį. Daugelis augina galvijų, kurie daro blogą įtaką gruntiniam vandeniui.
Vienas iš paskutiniųjų vandens tyrimų Gelešto kaime parodė, kad šulinių vandens yra užteršti ekskrementų.
„Kaimo gyventojai neturi daug žemės ir dažnai kasa šulinius netoli lauko tualetų“, – sako jis. Be to, anot jo, nereiktų pamiršti ir plataus pesticidų vartojimo žemdirbystėje. Visa tai kelia didelį pavojų sveikatai. Šįmet buvo užregistruotos hepatito A aukos Syretse. Pastarajame taip pat netiekiamas vandentiekio vanduo.
Vasil Budu iš Gelešto šiuo metu nelaukia, kol jo kaime bus įrengtas akvedukas, nes jis mano, kad vandens kokybė vis tiek bus prasta. Yra žinoma, kad Dniestras ir Prutas – upės, teikiančios 85 proc. Moldovos vandens, yra užterštos.
„Kokia prasmė gauti vandenį, jeigu jį gerti nėra saugu?“ – klausia jis.
