Išėjus Kremlių remiančių partijų deputatams, šios buvusios sovietinės respublikos parlamentas pritarė deklaracijai, kuria Rusija raginama išvesti savo karius, dislokuotus Padniestrėje prieš 25 metus, kai susitarimu nutraukti ugnį baigėsi nuožmus konfliktas.
Rusijos pajėgų buvimas prieštarauja „konstitucijos sąlygoms dėl (Moldovos) nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo“, sakoma deklaracijoje.
Šis reikalavimas tikriausiai niekaip nepakeis situacijos Padniestrėje, bet jau kurstė aistras susiskaldžiusioje Moldovoje.
Šiuo metu Moldovos provakarietiška vyriausybė smarkiai ginčijasi su Kremliui draugišku nominaliu vadovu, prezidentu Igoriu Dodonu dėl šalies ateities.
Tačiau I.Dodonas iškart atkirto, kad tai „dar vienas provokacinis žingsnis“, kuriuo „siekiama pabloginti santykius su Rusija“.
Proeuropietiškas deputatas Marianas Lupu minimą balsavimą pavadino „labai svarbiu“ ir sakė, jog „simboliška“, kad jis įvyko per 25-ąsias konflikto rusakalbėje Padniestrėje pabaigos metines.
Tačiau I.Dodonas iškart atkirto, kad tai „dar vienas provokacinis žingsnis“, kuriuo „siekiama pabloginti santykius su Rusija“.
Moldova – maža valstybė, įsiterpusi tarp Ukrainos ir Rumunijos, – yra susiskaldžiusi kultūriškai, lingvistiškai ir politiškai.
Lapkričio mėnesį išrinktas I.Dodonas ragino siekti glaudesnių ryšių su Maskva ir sakė, kad norėtų atsisakyti 2014 metų susitarimo, kuriuo Moldova priartėjo prie Europos Sąjungos.
Gegužės mėnesį Moldovos provakarietiška vyriausybė išvarė penkis rusų diplomatus. Maskva reaguodama išvarė tiek pat Moldovos pareigūnų.
