2018-ųjų pabaigoje Moldovos parlamentas patvirtino valdančiosios Demokratų partijos pasiūlymą, kad rinkimų į šalies įstatymų leidybos organą metu būtų rengiamas ir patariamasis referendumas dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo.
Moldovos piliečių bus klausiama, ar jie sutinka, jog parlamentarų skaičius būtų sumažintas nuo 101 iki 61.
„Manome, kad optimizuotas parlamentas taps efektyvesnis, deputatai bus atsakingesni, apskritai bus lengviau stebėti jų darbą“, – pernai lapkritį kalbėjo Demokratų partijos lyderis, turtingiausias šalies žmogus Vladimiras Plahotniucas.
„Žinos ir vardus, ir veidus“
Pirmą kartą iškėlus referendumo idėją šalies prezidentas Igoris Dodonas tikino, esą atėjo laikas pergalvoti parlamentarų skaičių, nes „(yra) pernelyg daug deputatų tokiai mažai šaliai, kuri susiduria su tokiomis rimtomis demografinėmis problemomis“.
Tai – vienas pagrindinių referendumo šalininkų argumentų.
Kai 1994 metais buvo rašoma Konstitucija, kurioje įtvirtintas dabartinis parlamentarų skaičius, Moldova turėjo apie 4,35 mln. gyventojų. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2018 metais šis skaičius siekė 3,54 mln.
„Kodėl mokyklose mažėjant mokinių skaičiui, mažinant mokytojų skaičių ar mokyklas visai uždarant, valdininkų išlieka tiek pat? Jų skaičių būtina sumažinti“, – kalbėjo I.Dodonas.
Referendumą inicijavę demokratai tikina, kad sumažinus parlamentarų skaičių jie dirbs efektyviau ir atsakingiau.
„Demokratų partijai rūpi, kad piliečiai kontroliuotų deputatus, kad žmonės galėtų atimti parlamentarų mandatą tada, kai įstatymų leidėjai juos nuvilia“, – kalbėjo V.Plahotniucas.
Jo partietis tikino, kad jei Moldovos parlamentare bus tik 61 deputatas, visi piliečiai „žinos ne tik jų vardus, bet ir veidus“.
2018-ųjų kovo 31 d. duomenimis, į Valstybinį Moldovos rinkėjų registrą buvo įtraukti 3 259 025 žmonės. Vadinasi, šiuo metu kiekvienas parlamentaras atstovauja 35 148 žmonėms.
Įžvelgia populistinį motyvą
Tyrimų centro „Expert Group“ asocijuotas analitikas Dionisas Cenusa 15min teigė, kad nėra jokių pagrįstų priežasčių sumažinti Moldovos parlamentarų skaičių, o sprendimas rengti referendumą „turi populistinį motyvą“.
„Problema yra ta, kad dabartinė vyriausybė negerbia jau egzistuojančių parlamento darbo reguliacijų ir įstatymų. Problema slypi ne deputatų skaičiuje, o kaip egzistuojančios taisyklės taikomos valdžioje esantiems politikams“, – sakė jis.
Pasak D.Cenusos, šiuo referendumu, organizuojamu rinkimų dieną, siekiama mobilizuoti rinkėjus.
„Referendumas yra patariamasis, o ne teisiškai įpareigojantis, jo rezultatai nenulems staigių pokyčių. Tai tėra pasikonsultavimas su žmonėmis, ar jie palaiko šią idėją. Be to, šansai, kad rezultatai materializuosis, yra labai maži.
D.Cenusa: „Referendumas vaidina mobilizacijos vaidmenį – kuo daugiau rinkėjų ateis, tuo didesni valdančiosios partijos šansai gauti daugiau vietų parlamente.“
Referendumas vaidina mobilizacijos vaidmenį – kuo daugiau rinkėjų ateis, tuo didesni valdančiosios partijos šansai gauti daugiau vietų parlamente“, – teigė analitikas ir pridūrė, kad siekiama mobilizuoti tuos rinkėjus, kurie yra „nusiteikę prieš visus“ bei paprastai nebalsuoja.
„Tuos, kurie pyksta ir nepasitiki valstybinėmis institucijomis, pirmiausia – parlamentu. Todėl nusprendę balsuoti dėl šios iniciatyvos, jie gali nutarti balsuoti ir parlamento rinkimuose“, – tikino analitikas.
Anot D.Cenusos, šie rinkėjai greičiausiai balsus atiduos už partiją, kuri daugiausia figūruoja žiniasklaidoje, kurios propagavimui pasitelkiami administraciniai resursai. Kitaip tariant, už valdančiąją Demokratų partiją, kurios pirmininkui oligarchui V.Plahotniucui priklauso kelios žiniasklaidos priemonės.
Analitikas teigė, kad jei referendumo rezultatai vis dėlto materializuosis, bus paveiktas parlamento darbas. O tai galėtų neigiamai atsiliepti Asociacijos su Europos Sąjunga sutarties įsipareigojimų įgyvendinimui.
„Asociacijos susitarimo įgyvendinimas reikalauja intensyvaus parlamento darbo, tam reikia daug pastangų ir didelių žmogiškųjų išteklių. Jei (referendumo rezultatai) materializuosis, jie gali pakenkti parlamento veiklai įsipareigojimų ES įstatymams kontekste“, – 15min sakė D.Cenusa.
2014-aisiais Moldova ir ES pasirašė Asociacijos sutartį. Šiuo susitarimu stiprinami Kišiniovo ir Bendrijos narių ekonominiai bei politiniai ryšiai, Moldova tikisi vieną dieną įstoti į Bendriją.
Kodėl 101 parlamentaras?
Noi.md rašo, kad daugiausia narių Moldovos parlamentas turėjo šalies nepriklausomybės aušroje. Moldovos Sovietinės Socialistinės Respublikos, o vėliau Moldovos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, veikusiai nuo 1990-ųjų balandžio iki 1993-ųjų spalio, priklausė 380 deputatų. Visi jie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo profesionalių parlamentarų: įstatymų leidyba nebuvo nuolatinis jų užsiėmimas, dauguma deputatų į Kišiniovą atvykdavo tik per parlamentines sesijas.
Po nepriklausomybės atgavimo pradėjus kurti naują Konstituciją, kilo profesionalaus įstatymo leidybos organo įsteigimo ir deputatų skaičiaus sumažinimo būtinybės klausimas.
Buvęs Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Victoras Puscasas pasakojo, kad deputatų skaičius buvo sumažintas per didelius vargus.
„Iš kur atsirado skaičius 101? Buvau naujos Konstitucijos kūrimo komisijos narys ir visų ekspertų grupių, kurios dirbo ties Pagrindinio šalies įstatymo projektu, koordinatorius“, – portalui Noi.md sakė V.Puscasas.
„Mes išanalizavome praktiškai visų pasaulio šalių parlamentų sudėtis, kaip jie formuojami, ir priėjome išvados, kad deputatų skaičius turi priklausyti nuo valstybės teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus, valstybės struktūros, buvo atsižvelgta į respublikos administracinės struktūros formą“, – pridūrė jis.
Anot V.Puscaso, pagal teritorijos dydį ir gyventojų skaičių Moldova buvo panaši į Baltijos valstybes: Latvijos parlamentą sudaro 100 parlamentarų, Estijos – 101.
Anot V.Puscaso, pagal teritorijos dydį ir gyventojų skaičių Moldova buvo panaši į Baltijos valstybes: Latvijos parlamentą sudaro 100 parlamentarų, Estijos – 101.
„Paskaičiavome, kad 101 deputatas bus optimalus skaičius ir mums, nors buvo siūlomi ir kiti variantai – 71, 81. Atsižvelgėme ir į kitus parlamento veiklos aspektus: daug komisijos narių sutiko, kad vieną dieną Moldovos Respublikos parlamentas gali turėti dvejus rūmus“, – tikino V.Puscasas.
Pasak jo, buvo siūloma, kad žemesniųjų parlamento rūmų atstovus rinktų patys moldovai, o į aukštesniuosius būtų paskirti regionų valdžios atstovai.
V.Puscasas Noi.md sakė manąs, kad restruktūrizacija padalijant parlamentą į dvejus rūmus galėtų suefektyvinti įstatymų leidybos organo darbą: regionų atstovai padėtų užtikrinti „regionams svarbių įstatymų priėmimą“.
