Policija taip pat išvaikė nedaugelį demonstrantų, kurie liko aikštėje prie Vyriausybės pastato, kai dauguma prieš komunistų pergalę parlamento rinkimuose protestuojančių žmonių išsiskirstė.
Taikūs protestai peraugo į smurtą antradienį, kai protestuotojai užėmė parlamento ir prezidentūros pastatus. Jie mėtė pro langus kompiuterius, baldus ir svaidė akmenis į policininkus.
Vyriausybės pastatų niokojimas nepriimtinas, – sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana. – Ne mažiau svarbu užtikrinti teisę į taikių protestuotojų susibūrimus.
Keliasdešimt skydai ir lazdomis apsiginklavę policininkai nesugebėjo sustabdyti kelių tūkstančių manifestantų, kurie.
Policininkai panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir triukšmo granatas, bet protestuotojai - daugiausia jauni vyrai - įveikė jų pasipriešinimą su plytomis ir akmenimis rankose.
Užėmusieji prezidento administraciją iškėlė virš jos ES vėliavą.
Dauguma demonstrantų išsiskirstė atėjus nakčiai, bet pažadėjo trečiadienį tęsti savo akciją.
Tarp išėjusiųjų į Kišiniovo gatves antradienį buvo daug Moldovos susivienijimo su Rumunija šalininkų – abi tautos turi bendras kultūros ir kalbos šaknis. Trys patekusios į parlamentą opozicinės partijos ragina stiprinti ryšius su Bukareštu ir ES.
Komunistai žada „sukurti europietišką Moldovą“, bet neatsisako bendradarbiavimo su NVS ir Rusija, o jų oponentai primygtinai reikalauja, kad šalis įstotų į NATO.
Kadenciją baigiantis komunistas prezidentas Vladimiras Voroninas apkaltino protestuotojus mėginus surengti valstybės perversmą. Vėliau Moldovos prezidentas dėl riaušių apkaltino kaimyninę Rumuniją ir nurodė savo ambasadorei Rumunijoje grįžti „konsultacijų“. V.Voroninas taip pat pareiškė, kad Moldova vėl įves vizų režimą su Rumunija, kuri nuo 2007 metų yra Europos Sąjungos (ES) narė.
Pasak prezidento, po antradienį kilusių riaušių buvo suimti 118 žmonių. Jis taip pat apkaltino protestuotojų judėjimo lyderius, kurie esą pabėgo į užsienį.
Moldovos valdančioji Komunistų partija pirmoji grįžo į valdžią po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ji taip pat triuškinama persvara laimėjo savaitgalį vykusius parlamento rinkimus, mat surinko daugiau nei pusę šios neturtingiausios Europoje šalies piliečių balsų, rodo oficialūs rinkimų rezultatai.
Tačiau liberalioji opozicija pareiškė, kad rinkimai buvo suklastoti, o apie 15 tūkst. demonstrantų, daugiausiai jaunuolių, antradienį antrą dieną iš eilės išėjo protestuoti į gatves.
Nors policija naudojo vandens patranką ir ašarines dujas, protestuotojai sugebėjo įsibrauti į prezidentūrą ir iškėlė ant jos Europos Sąjungos (ES) vėliavą.
V.Voroninas perspėjo protestuotojus, kad Vyriausybė prieš juos gali panaudoti jėgą.
„Parodysime, kad Moldovoje yra jėga, kuri imsis griežtų priemonių, kad apsaugotų šalies valstybingumą nuo saujelės fašistų, apsvaigusių nuo pykčio ir mėginančių surengti valstybės perversmą“, – prezidentas sakė televizijos parodytame kreipimesi į tautą.
V.Voroninas taip pat paragino „Vakarų struktūras įsikišti sprendžiant šią padėtį". Jis smerkė protestuotojus už „necivilizuotus metodus, tarp jų smurtą, vandalizmo aktus valstybinėse įstaigose ir valstybės simbolių niekinimą“.
Susirinkusiems užsienio šalių ambasadoriams prezidentas priminė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai „pripažino balandžio 5 dieną vykusius rinkimus laisvais ir sąžiningais“.
Opozicija atrodė nustebinta protestų, kuriuos inicijavo jaunimo grupės, o ne ilgiau veikiančios politinės frakcijos, tačiau pareiškė, jog tokie veiksmai bus tęsiami, kol bus patenkinti jų reikalavimai.
Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas sakė, kad su kitais liberaliosios opozicijos lyderiais derėjosi su Vyriausybe, tačiau neįstengė susitarti dėl pagrindinio reikalavimo – perskaičiuoti rinkimų balsus.
„Oficialaus atsakymo negavome. Taigi mūsų veiksmai bus tęsiami. Taip pat raginame šalininkus elgtis civilizuotai ir nepasiduoti provokacijoms“, – sakė jis.
Tarptautinės bendruomenės lyderiai paragino Moldovą išlaikyti rimtį.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino „visas šalis susilaikyti nuo smurto ir išsaugoti ramybę“.
„Vyriausybės pastatų niokojimas nepriimtinas, – sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana. – Ne mažiau svarbu užtikrinti teisę į taikių demonstrantų susibūrimus.“
ESBO saugumo ir žmogaus teisių institucijos taip pat „besąlygiškai smerkia smurtą“, nurodoma ESBO misijos Moldovoje pranešime, kuriame visos konflikto šalys raginamos „elgtis santūriai“.
V.Voroninas paragino Vakarų struktūras „įsikišti ir padėti sureguliuoti padėtį“.
Kaip pareiškė prezidentas, jo susitikimas su trijų opozicinių partijų lyderiais – Dorinu Chirtoaca (Dorinu Kirtoake), Vladu Filatu ir Serafimu Urekianu – baigėsi be viltį keliančių rezultatų.
V.Voroninas paragino užsienio diplomatus „kreiptis į protestuotojus ir priminti užsienio stebėtojų ataskaitas, kuriose pažymėta, kad rinkimai vyko demokratiškai“.
Trijų opozicinių partijų lyderiai tiesioginėje televizijos kanalo PRO-TV laidoje pareiškė, kad „protesto akcija buvo spontaniška ir jos niekas neorganizavo“.
„Mes mėginome kontroliuoti situaciją, kad nebūtų incidentų. Valdžia sąmoningai nenorėjo kištis į situaciją, kad galėtų visą kaltę suversti opozicijos atstovams“, – sakė Liberalų demokratų partijos lyderis V.Filatas.
Mitinge Didžiojo liaudies susirinkimo aikštėje Kišiniovo centre buvo paskelbta, kad opozicijos lyderiai sudarė rinkėjų balsų rinkimuose balandžio 5 dieną perskaičiavimo koaliciją.
Mitingo priešais vyriausybės pastatą Kišiniove dalyviai taip pat reikalavo, kad atsistatydintų vyriausybė ir būtų sudaryta laikinoji nacionalinė šalies valdymo taryba, kuri turi surengti naujus rinkimus per tris mėnesius.
Pranešama, kad Moldovos sostinėje per praėjusią naktį kilusias riaušes buvo areštuoti 193 protesto akcijos dalyviai, tarp jų aštuoni nepilnamečiai. Per riaušes nukentėjo 96 policininkai. 43 iš jų paguldyti į ligoninę, dviejų būklė sunki.
