Pasak I.Dodono, Vašingtonas bando primesti Moldovai „siaubingą Rumunijos ir Moldovos unifikacijos scenarijų“. Jo manymu, šalis turėtų jungtis prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės zonos.
Naujausios apklausos rodo, kad nuo valdžios korupcijos pavargę moldavai išties pirmenybę atiduotų Maskvai palankiems politikams, o I.Dodono socialistai turėtų galimybę formuoti valstybės politiką.
Sausio mėnesį Moldovoje prasiveržę protestai reiškė nepasitenkinimą skubotu naujos Pavelo Filipo vyriausybės paskyrimu bei oligarchų įtaka parlamento nariams.
Didžiausią nepasitenkinimą, kuris prasiveržė parlamento šturmo metu, sukėlė 2014 metais iš valstybės biudžeto tiesiog prapuolęs 1 milijonas JAV dolerių. Šio nusikaltimo tyrimas vis dar vyksta, tačiau moldavai nebesitiki, kad kaltieji bus nubausti, ir reikalauja naujų parlamento rinkimų.
Šiais neramumais puikiai naudojasi tokie Kremliui palankūs politikai kaip I.Dodonas, kuris Rusijos dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“ trečiadienį aiškino, kad Vakarai suteikė dabartinei valdžiai galimybę naudoti jėgą Kišiniovo protestų metu. Tiesa, apie jokias riaušių aukas nėra pranešama, o neramumus kelia patys protestų lyderiai, raginantys veržtis į valdžios įstaigas ir periminėti jų kontrolę.
Ne visi palaiko ir socialistų poziciją. Štai protestuotojų gretose esantys „Orumo ir tiesos“ partijos rėmėjai skatina laikytis provakarietiškos pozicijos, tačiau jų balsus nuslopina prokremlinių partijų aktyvumas ir parama iš Rusijos.
„Niekas nenori pralieti kraujo, bet laikrodis tiksi“, – netiesiogiai įspėjo I.Dodonas. Pasak jo, neramumus Moldovoje skatina JAV ir jos partnerė, NATO narė Rumunija.
„Kam investuoti pinigus į mažytę Moldovą, kam įsivelti į jos problemas ir gelbėti nuo bado?“, – retoriškai klausė I.Dodonas. „Dabar amerikiečiai turi didesnį projektą, pavadinta Unirea-2018. Tai Rumunijos ir Moldovos sujungimas, pažymint didįjį sujungimą 1918 metais“, – sąmokslo teoriją vystė socialistų lyderis.
Kam investuoti pinigus į mažytę Moldovą, kam įsivelti į jos problemas ir gelbėti nuo bado?, – retoriškai klausė I.Dodonas.
Sovietų Sąjunga inkorporavo buvusią Rumunijos Besarabijos provinciją, paversdama ją sovietine Moldovos respublika, o dalį teritorijos atiduodama Ukrainai. Ir Moldova, ir Ukraina atkūrė savo nepriklausomybę tik 1991 metais.
Unifikacijos procesas vis dar yra karštų debatų dalis. I.Dodonas skambina perspėjimo varpais, kad bandymai sujungti Moldovą ir Rumuniją išprovokuotų konfliktą, kuriame susidurtų Ukrainos ir Rumunijos kariuomenės ir separatistinėje Padniestrėje dislokuoti Rusijos kariai.
„Tai yra būtent tai, ko nori JAV“, – tikino Moldovos socialistų lyderis, aiškindamas, kad tada konfliktas persikeltų ir į Europos Sąjungą, su kuria Moldova yra pasirašiusi asociacijos sutartį.
I.Dodono teigimu, vienintelis „išsigelbėjimo kelias“ Moldovai – prisijungimas prie sovietinius laikus menančios Eurazijos sąjungos, kuriai priklauso Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir, aišku, jos įkūrėja – Rusija.
„Mes norime namo. Norime atgal į Sovietų Sąjungą“, – aiškino socialistų lyderis.
