Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusiai Moldovai sunkiai sekėsi surasti savo vietą kai 1991-aisiais, griuvus SSRS, šalis paskelbė nepriklausomybę.
Nors daug 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies piliečių nori išlaikyti artimus ryšius su Maskva, kiti pageidauja sekti Rumunijos pavyzdžiu ir siekti narystės Europos Sąjungoje. Šias dvi valstybes sieja bendra – rumunų – kalba ir ilga istorija.
Sekmadienio rinkimuose prognozuojama kova tarp trijų politinių jėgų: prezidento Igorio Dodono prorusiškos Socialistų partijos, valdančiosios Demokratų partijos ir proeuropietiško aljanso ACUM.
Šis balsavimas vyks pagal naują mišrią rinkimų sistemą, pagal kurią 101 vieta parlamente bus išdalyta pagal partijų sąrašus ir atskirose apygardose.
Rinkėjų apklausose pirmauja I.Dodono prorusiška partija, norinti, kad Moldova taptų Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EES), o ne ES nare.
Antra vieta žadama proeuropietiškų partijų aljansui, pasisakančiam už Moldovos narystę ES ir NATO.
Treti apklausose lieka centro kairieji demokratai, kuriems vadovauja įtakingas oligarchas Vladas Plahotniukas. Dabartiniame parlamente Demokratų partija turi daugumą ir vadovauja vyriausybei. Demokratai pasisako už subalansuotą poziciją tarp Maskvos ir Briuselio.
Šią savaitę Kišiniove buvo matyti kampanijos plakatų rusų ir rumunų kalbomis, o visų partijų savanoriai praeiviams dalijo lankstinukus.
Proeuropietiško aljanso ACUM stende sostinės blusų turguje sutiktas kampanijos narys Ruslanas Verbičis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Moldova turi dvi pagrindines problemas: „endeminę korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus“.
Tuo metu rinkėjai nėra labai entuziastingai nusiteikę prieš rinkimus. Dėl giliai įsišaknijusios korupcijos ir fakto, kad Moldova yra viena skurdžiausių valstybių Europoje, mažai kas pasitiki vietos politikais.
„Melagiai ir vagys“
„Visi jie melagiai ir vagys“, – pareiškė buvusi fabriko darbuotoja 60-metė Tatjana. Ji skundėsi, kad per mėnesį gauna mažesnę nei 50 eurų pensiją.
„Kaip galima iš jos išgyventi?“ – klausė moteris.
23 metų nevyriausybinės organizacijos darbuotojas Macaras Naghirnaecas sakė, kad beveik nestebina, jog rinkėjai nepasitiki politikais.
„Moldovos demokratija prastėja. Žmonės, kuriuos nuteisė teismas, pateks į parlamentą“, – sakė M.Naghirnaecas.
Daugelis prisiminė verslininko Ilano Shoro pavyzdį. Šis vyras buvo nuteistas milijardo dolerių vertės sukčiavimo byloje, pramintoje Moldovos „amžiaus nusikaltimu“, bet, nepaisant to, veikiausiai pateks į naująjį parlamentą.
I.Shoras tebėra laisvėje, nes apskundė teismo nuosprendį, tačiau kritikai sako, jog tai, kad jam leidžiama kandidatuoti nepaisant teistumo, yra ženklas, kad Moldovos politinė sistema veikia netinkamai.
Analitikai būgštauja, kad po rinkimų gali kilti naujas nestabilumo laikotarpis, nes prognozuojama, jog nė viena partija nesurinks daugumos, reikalingos formuoti vyriausybę.
„Dėl politinės apatijos ir nepasitikėjimo politikais esama žemo (rinkėjų) aktyvumo rizikos“, – mano Igoris Botanas, idėjų kalvės ADEPT direktorius.
2014 metais Moldova pasirašė asociacijos sutartį su ES, bet pernai Briuselis sumažino savo finansinę paramą šiai šaliai už „silpstantį įstatymo viršenybės principo“ laikymąsi.
Tuo metu Rusija neslepia palaikymo artimam prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui I.Dodonui.
„Žinoma, Rusija nėra abejinga Moldovos parlamento sudėčiai“, – praėjusį mėnesį po Maskvoje įvykusio susitikimo su Moldovos vadovu sakė V.Putinas.
Maskva siekia išlaikyti Moldovą savo įtakos zonoje, taip pat jau seniai palaiko separatistus Padniestrėje – nepriklausomybę nuo Kišiniovo paskelbusiame Moldovos regione, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas perspėjo, kad Vakarai gali siekti kurstyti susiskaldymą Moldovoje, ir bedė pirštu į proeuropietišką revoliuciją kaimyninėje Ukrainoje, per kurią buvo nuverstas Maskvos remtas lyderis.
Vakarai gali „nustumti Moldovos visuomenę susiskaldymo ir konflikto link... Mes tai jau matėme Ukrainoje 2014 metais“, tvirtino jis.
