Pirmadienį Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad PAS surinko apie 52,72 proc. balsų, o prorusišką Komunistų ir socialistų bloką palaikė kiek daugiau kaip 27,24 proc. rinkėjų. Trečiąja į parlamentą patekusia politine jėga tapo prorusiška partija „Sor“, vadovaujama į užsienį pasitraukusio verslininko Ilano Soro ir gavusi apie 5,75 proc. balsų.
Komisija nurodė, kad šie rezultatai buvo gauti suskaičiavus 99,86 proc. balsalapių.
Rinkėjų aktyvumas 2,6 mln. gyventojų turinčioje Moldovoje, neturtingiausioje Europos valstybėje, buvo 48,41 procento, sakoma komisijos pranešime.
Pirminiai skaičiavimai rodo, kad 101 vietos parlamente PAS gaus 63 mandatus, todėl galės savarankiškai formuoti vyriausybę ir priimti bet kokius sprendimus.
Buvusių prezidentų Igorio Dodono ir Vladimiro Voronino vadovaujamas Komunistų ir socialistų blokas turės 32 mandatus, o „Sor“ deleguos šešis deputatus. Komunistų ir socialistų blokas anksčiau sakė, kad parlamente suformuos dvi frakcijas. Tokiu atveju socialistai gautų 21, o komunistai – 11 mandatų.
Galutiniais rezultatai turėtų būti paskelbti iki liepos 19 dienos. Jeigu būtų gauta skundų, Konstitucinis Teismas juos turėtų išnagrinėti iki liepos 25-osios.
Moldovoje, kuri yra įsispraudusi tarp Ukrainos ir NATO narės Rumunijos, nuo seno vyrauja dvi priešingos stovyklos: pritariančiųjų glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga ir visų pirma Rumunija, ir besikabinančiųjų į sovietinių laikų santykius su Maskva.
I. Dodonui ištikimiems įstatymų leidėjams trukdant M. Sandu ištesėti duotus pažadus įgyvendinti reformas, buvusi Pasaulio Banko ekonomistė balandį paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.
Kai po balsavimo sekmadienį pradėjo ryškėti PAS pergalė, prezidentė pažadėjo „užbaigti vagių valdymą“. Ji taip pat žadėjo kovoti su korupcija ir skurdu bei gerinti ryšius su Europos Sąjunga.
Jos pirmtakas 46 metų I. Dodonas, praėjusiais metais priverstas pripažinti pralaimėjimą prezidento rinkimuose, perspėjo nebalsuoti už tuos, kurie „perduos šalį išorės kontrolei“.
Moldova anksčiau buvo Rumunijos dalis, vėliau tapo Sovietų Sąjungos respublika ir galiausiai paskelbė nepriklausomybę. Šalies problemas apsunkina priešprieša su Maskvos remiamu separatistiniu Padniestrės regionu.
Tuo metu vienas Rusijos įstatymų leidėjas perspėjo, kad Maskva sustiprins „Padniestrės faktorių“, jeigu naujoji Kišiniovo vyriausybė vykdys prieš Rusiją nukreiptą politiką.
„Rusijos politika Moldovos atžvilgiu priklausys nuo jų išrinktos valdžios: jeigu ši valdžia stums tolyn nuo Rusijos, be abejo, tokiu atveju atitinkamai veiksime, be kita ko, tuomet stiprinsime mūsiškį Padniestrės faktorių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Igoris Kalašnikovas, vadovaujantis Valstybės Dūmos komitetui, atsakingam už ryšius su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Eurazijos integraciją ir ryšius su tėvynainiais.
Jis pridūrė, kad po rinkimų Moldovoje padėtis tampa „sudėtingesnė, nes Padniestrė šiuo metu yra tarp dviejų iš esmės priešiškų valstybių“.
