Įtampa tarp Maskvos ir Kišiniovo išaugo po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Moldova praėjusiais metais pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą ir ne kartą teigė, kad Maskva kišasi į jos vidaus reikalus.
Prieš sekmadienį įvykusį pirmąjį vietos valdžios rinkimų turą šalies prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) perspėjo, kad Kremliaus finansuojamos partijos, apsimetančios proeuropietiškomis, bandys pajungti Moldovą užsienio interesams, ir apkaltino jas balsų pirkimu.
Prezidentė nurodė, kad jos proeuropietiška partija „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS) per pirmąjį rinkimų turą užėmė pirmąją vietą beveik dviejuose trečdaliuose apygardų.
Antrasis rinkimų turas numatytas lapkričio 19 dieną.
Tačiau PAS iškeltam kandidatui nepavyko išplėšti Kišiniovo mero posto iš dabartinio miesto vadovo Iono Cebano (Jono Čebano).
Remiantis galutiniais rezultatais, buvęs prorusiškos Socialistų partijos narys, vėliau pasiskelbęs proeuropietišku politiku, surinko beveik 51 proc. balsų.
PAS kandidatas Lilianas Carpas (Lilianas Karpas) surinko tik 28 proc. balsų ir nepateisino į jį dėtų vilčių dėl iššūkio I. Cebanui antrajame ture.
Nepaisant to, PAS užėmė pirmąją vietą 19 iš 32 rinkimų apygardų ir užsitikrino 240 merų vietų.
Iš viso ketverių metų kadencijai bus išrinkti 898 merai ir daugiau kaip 11 tūkst. vietos tarybų narių.
„Šie rinkimai (...) yra mūsų kelionės į Europą išbandymas“, – pasibaigus balsavimui žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Igoris Grosu iš PAS.
Likus dviem dienoms iki rinkimų vyriausybė paskelbė apie draudimą prorusiškos partijos SANSA kandidatams dalyvauti rinkimų kampanijoje dėl įtariamo neteisėtų pinigų iš Rusijos panaudojimo.
Ši partija yra susijusi su pabėgusiu verslininku Ilanu Soru (Ilanu Šoru), kuris už akių buvo nuteistas dėl sukčiavimo.
Moldovos vyriausybė siekia, kad I. Sorą išduotų Izraelis, į kurį jis pabėgo prasidėjus teisinėms problemoms.
Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių.
