Pora užmezgė ryšį po to, kai Joan Neininger (dabar 88-erių) ėmė konteineryje prie knygyno, kuriame ji dirbo 1975-aisiais, palikinėti rūpestingai supakuotus sumuštinius Kenui Selway (dabar 89-erių).
Per ilgus metus pora pamažu susidraugavo – tapo artimais bičiuliais. Moteris nepaliko jo, kai šiam buvo diagnozuota šizofrenija.
„Kai aš pamačiau, kaip jis rausiasi konteineriuose prie žuvies ir bulvyčių parduotuvės netoli knygyno, nė pagalvoti nebūčiau galėjusi, kad visa tai pakryps šitaip“, – prisipažino J.Neininger.
„Tačiau nors jis gyveno gatvėje, aš iškart supratau, kad Kenas mielas vyrukas su gražia siela“, – pridūrė ji.
Moters pasakojimu, K.Selway buvo tvarkingai apsirengęs: vilkėjo pilką apsiaustą, sujuostą diržu, ir „gėrė tik pieną“. Ji pamanė, kad jis apsistojęs B&B ir tiesiog neturi, kur eiti dienos metu. Kadangi benamiai siejami su neigiamais stereotipais, ji prisipažino neįsivaizdavusi, kad jie gali būti tokie kaip Kenas.
Vis dėlto perskaičiusi Jeremy Sandfordo knygą apie benamius, Joan pakeitė nuomonę. Netrukus ji pajuto stiprų emocinį ryšį su šiuo vyru.
„Mintys apie tą žmogų mane persekiojo lyg šmėkla. Vos pamačiau jį ieškantį maisto konteineryje, mano širdis sudužo“, – prisipažino moteris. Nors sumuštinius iš moters Kenas paimdavo, tačiau pinigų – niekada.
Kartą ji įtikino Keną papietauti su ja ir jos sutuoktiniu Normanu, su kuriuo ji susilaukė trijų vaikų.
K.Selway pamažu atsivėrė – daugiau papasakojo apie savo gyvenimą. Jis gimė Londone, tačiau per karą pateko į Velsą, kur dirbo anglių kasyklose. Mirus tėvui, jis grįžo į gimtinę. Jo motina turėjo psichinės sveikatos problemų, todėl vyras išėjo iš namų ir ėmė miegoti geležinkelio stotyse arba prie prekybos centrų durų.
Jis buvo nuvykęs į Glosterį (miestas pietryčių Anglijoje, prie Severno upės, pasienyje su Velsu), tikėdamasis rasti ten ką nors iš giminaičių. Atvykęs turėjo vos keletą daiktų, tarp kurių švarūs drabužiai ir radijas, tąkart pernakvojo apleistame name.
Per ateinančius metus K.Selway vis pasirodydavo ir dingdavo iš J.Neininger gyvenimo. Trijulė – moters sutuoktinis ir draugas – puikiai sutarė, gyvendami kartu jautėsi laimingi.
Atrodė, kad gyvename mažyčiame rojuje, tik Kenas, Normanas ir aš, – sakė ji.
J.Neininger prisipažino, kad galiausiai ji pamilo Keną. Beje, pora prisipažino niekuomet neužsiėmusi seksu dėl jo ligos – šizofrenijos, tačiau moteris niekuomet nesibaimino vyro neprognozuojamo elgesio.
„Normanas buvo nuostabus vyras ir puikus sutuoktinis bei tėvas“, – sakė moteris. „Kadangi nebuvo pavydo dėl sekso, buvo viskas gerai ir Kenas bei Normanas sugyveno lyg broliai. Atrodė, kad gyvename mažyčiame rojuje, tik Kenas, Normanas ir aš“, – sakė ji.
Tačiau kai K.Selway susidūrė su psichinės sveikatos problemomis, dėl kurių jo elgesys kartais tapdavo neprognozuojamas, kildavo problemų.
Vienu metu moters sutuoktinis buvo iškėlęs ultimatumą, sakydamas, kad Kenas nebegali likti jų namuose. Taigi moteris kuriam laikui išsikraustė į namelį ant ratų.
„Žmonės, sergantys šizofrenija, yra įkalinti balsų“, – sakė moteris, metusi darbą knygyne, kad prisijungtų prie psichinės sveikatos kampanijos. „Kenui atrodė, kad visi balsai jam kažką kalba, buvo sunku palaikyti santykius. Iš pradžių nieko apie tai nežinojau, tačiau greitai išsiaiškinau“, – pasakojo moteris.
Po to, kai ponas Neiningeris mirė dėl širdies smūgio 1983-iaisiais, pora tapo neperskiriami. Kai Kenui kilo daugiau sveikatos problemų ir jis turėjo persikelti į slaugos namus, moteris, kuri šiuo metu yra senelė, labai jo pasiilgdavo, todėl apsigyveno slaugos namuose kartu.
Galbūt manęs čia nebūtų, jeigu ji nebūtų palikusi man tų sumuštinių konteineryje. Ji labai geras žmogus, – taip apie savo būsimą žmoną atsiliepė Kenas.
2016-aisiais vyras pasipiršo jai. Per Keno gimtadienį jie susituoks, keturios dienos po šv. Valentino dienos. Moters trys vaikai esą džiaugiasi, o anūkės nori būti pamergėmis. K.Selway sveikata gerokai pagerėjo, sulaukus profesionalios pagalvos – dabar jis kur kas laimingesnis.
„Kai sutikau Joan miegodavau gatvėje ir galvojau apie savižudybę“, – prisipažino jis. „Galbūt manęs čia nebūtų, jeigu ji nebūtų palikusi man tų sumuštinių konteineryje. Ji labai geras žmogus“, – taip apie savo būsimą žmoną atsiliepė Kenas.
Moteris teigė, kad žmonės kalba, jog ji Keną išgelbėjo: „Tačiau man padėjo knyga, kurią perskaičius ėmiau kitaip žvelgti į benamį, kuris rausėsi konteineryje, ir pamačiau, koks jis žmogus.“
