Mes ilgą laiką žinojome, kad smurtas prieš moteris yra endeminis ir dėl nelygybės bei diskriminacijos dar reikia padaryti labai daug. Moterys visuose socialiniuose sluoksniuose susiduria su pavojumi tapti auka, kai kurios yra ypač pažeidžiamos. Tai – moterys, kurioje nors šalyje gyvenančios be dokumentų.
Nelegalius migrantus reglamentuojantys įstatymai ir politika mažina jų pačių gyvenimo kontrolę, neleidžia jiems gauti valstybės paramos ir izoliuoja juos nuo visuomenės. Šios politikos pasekmės moterims yra neigiamos, skelbia portalui „Al Jazeera“ parašiusi moteris.
Moteris pagimdė dukrą, tačiau diplomatas niekada jos nepripažino kaip savo vaiko ir niekada nesulaukė bausmės už prievartą.
Paimkime Marios atvejį, kuri yra namų tvarkytoja, kilusi iš Filipinų. Ji atvyko į Vokietiją dirbti diplomato iš Jungtinių Arabų Emyratų namuose. Ji pasakoja, kad vyras ne kartą ją prievartavo ir galų gale grįžo į savo šalį, palikdamas ją gatvėje nėščią ir be dokumentų. Moteris pagimdė dukrą, tačiau diplomatas niekada jos nepripažino kaip savo vaiko ir niekada nesulaukė bausmės už prievartą, nes Maria nenorėjo apie tai pranešti, bijodama, kad bus deportuota. Kai jos dukra Hanna buvo trejų, Maria sužinojo apie vieną iš organizacijų, kuri padeda moterims pateikti skundus Vokietijos policijai. Toji organizacija padėjo ir jai. Maria sulaukė teisinės pagalbos ir galėjo pasiekti to, kad jos deportacija būtų suspenduota.
Kaip ir Maria, milijonai neturinčių dokumentų moterų, kurios patyrė seksualinį priekabiavimą arba prievartą, rizikuoja būti sulaikytos, būti deportuotos ir/arba prarasti savo pragyvenimo šaltinį, jei prabils apie tai, ką patyrė. Priekabiautojai pakankamai tuo užtikrinti. Jie naudojasi tuo kaip tik įmanoma, dažnai sąmoningai dezinformuodami apie tai, kas gali įvykti, jeigu moterys pabėgs arba praneš apie situaciją. Keletas neturinčių dokumentų moterų kaip Maria pasirengusios išsivaduoti iš šio užburto rato ir prašo valdžios pagalbos.
Tyrimas, kurį vykdė Ilinojaus universitetas keturiuose didžiausiuose JAV miestuose 2013-aisiais, atskleidė, kad 70 proc. migrančių, kurios neturi dokumentų, rečiau kontaktavo su teisėsauga, jei jos buvo tapusios aukomis – dėl savo statuso. 2010-aisiais apklausa, vykdyta Prancūzijoje, parodė, kad viena iš trijų policijos nuovadų sulaikytų migrantę moterį ir pradėtų deportavimo procedūrą, jei ji bandytų pateikti skundą.
Netinkamas elgesys su moterimis, neturinčiomis dokumentų, tapusiomis aukomis, jas priverčia atsidurti priekabiautojų ir smurtautojų rankose. Bandant užmauti apynasrį imigracijai per griežtesnę politiką ir deportacijas, valdžia paprasčiausiai palaimina tuos, kurie seksualiai priekabiauja ar prievartauja moteris, neturinčias dokumentų. Jie tiesiog tampa nebaudžiami.
Tyrimas, kurį atliko Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi juodaodžių feminisčių organizacija „Imkaan“ atskleidė, kad 92 proc. apklaustų moterų ir vaikų patyrė smurtą lyties pagrindu, taip pat tai, kad priekabiautojai tiems, kurie neturėjo dokumentų, grasino deportacija.
Sumanta Roy, viena iš šio tyrimo autorių, pasakojo, kad migranto statusas „turi didelės įtakos moterims ir jų galimybei išsilaisvinti iš smurtinių santykių“.
Be to, moterys nesulauks pokyčių tol, kol tarptautinės žmogaus teisių darbotvarkės nereaguos į vietos atvejus. Per pastaruosius kelerius metus tik labai nedidelė pažanga pastebėta šiuo klausimu.
Ispanijoje 2009-aisiais priimtas įstatymas dėl smurto lyčių pagrindu atkreipia dėmesį ir į moteris be dokumentų, kurios yra smurto bei prievartos aukos – baudžiamojo proceso metu joms suteikiama teisė nedelsiant gauti prieglobstį dėl smurto šeimoje. Pagal įstatymą moterys be dokumentų, tapusios smurto lyties pagrindu aukomis, taip pat gali kreiptis dėl gyvenamosios vietos ir leidimo dirbti.
2016-aisiais Nyderlandai pradėjo laikytis politikos, kuri žada visoms aukoms, pranešusioms apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar prievartą policijai, galimybę nebebijoti būti deportuotoms. Ši politika pradėta kaip nedidelė iniciatyva Amsterdame 2013-aisiais, kai policija atskleidė, jog pasitikėjimo kūrimas su vietos bendruomenėmis yra būtina sąlyga saugesnei kaimynystei ir efektyvesniam patruliavimui.
Policija surengė ne vieną susitikimą, kurių metu informavo vietos bendruomenes apie teisę pranešti apie nusikaltimus tam, kad žmonės gyventų saugesnėje aplinkoje. Po šių susitikimų padaugėjo aukų, kurios pranešė apie nusikaltimus.
Keletas miestų JAV priėjo prie panašių išvadų ir atsisakė leisti, kad federalinės imigracijos institucijos perduotų savo darbą vietos policijai ir paslaugų teikėjams. Tai reiškia, kad šiuose miestuose nedeklaruoti migrantai gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, pranešti apie nusikaltimus ir gauti kitas paslaugas be rizikos būti sulaikyti.
Neturinčios dokumentų aukos, patyrusios seksualinį priekabiavimą ar prievartą, tarp jų ir smurtą lyties pagrindu, gali gauti specialų statusą JAV, jei jos duoda parodymus ir padeda tyrimui. Neseniai skelbta, kad D.Trumpo administracijos politika bei pozicija, nukreipta prieš imigrantus, privedė prie to, kad auga moterų, neturinčių dokumentų, skaičius, kurios pasirenka kęsti smurtą ir prievartą, užuot pranešusios apie tai policijai.
Visos moterys ir mergaitės nusipelnė gyventi be smurto. Tai pasiekti reikia suvokimo, kaip visuomenės (ne)rašytos taisyklės, praktikos sukuria pažeidžiamumą ir augantį smurtą, nukreiptą prieš moteris.
Socialiniuose tinkluose su grotažyme #MeToo (#AšTaipPat – liet.) plintantys debatai apie seksualinį priekabiavimą yra reikalingi, tačiau jie reikalauja solidarumo su kiekviena moterimi, nepaisant jos statuso.
Šiame straipsnyje išreikšta nuomonė nebūtinai sutampa su portalo „Al Jazeera“, kuriame jis buvo publikuotas, redakcijos pozicija.
