Kad ir kokius gūdžius Viduramžius tokie įstatymai primena, jų rėmėjų esama net aukščiausiose Europos Sąjungos (ES) institucijose. Štai neseniai Europarlamete (EP) svarstant rezoliuciją, kuria būtų pasmerktos sankcijos net persileidimus patiriančioms moterims, skambėjo raginimai nepulti kitos valstybės už tai, kad ji gina gyvybę.
Vietoj ligoninės – į areštinę
Išprievartavimas, negyvas kūdikis ir įkalinimas – žmogui pakaktų bet kurios iš šių negandų, bet kai kurioms salvadorietėms tenka patirti visas tris.
Evelyn Beatriz Hernandez Cruz nė neįtarė besilaukianti jau daugiau nei šešis mėnesius, kai 2016-ųjų balandį pajuto stiprų skausmą nugaroje, o netrukus tualete pagimdė kūdikį. Kas atsitiko, gaujos vyrų išprievartauta aštuoniolikmetė suprato tik ligoninėje, kur ją nugabeno mama dėl pilvo skausmo.
Kas atsitiko, gaujos vyrų išprievartauta aštuoniolikmetė suprato tik ligoninėje, kur ją nugabeno mama dėl pilvo skausmo.
Medikai nesugebėjo nustatyti, ar vaikelis, kurį policija rado tualete, mirė jau gimęs, ar dar būdamas Evelyn pilve. Nepaisant to, mergina buvo suimta ir savaitę ligoninėje, kur teko gydytis anemiją bei šlapimo takų infekciją, praleido su antrankiais.
Teisėjo ši istorija nesugraudino – jis sutiko su prokuroro kaltinimu, kad Evelyn nesikreipė į medikus ir sąmoningai siekė nužudyti kūdikį, įmesdama jį į išvietę. Šią liepą mergina buvo nuteista kalėti 30 metų už tai, kad nepakankamai rūpinosi vaisiumi, dėl to jis žuvo.
Advokato Denniso Muñozo žodžiais, teismo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu ar teisingumu, o morale. Su tuo sutiko ir Piliečių grupės, kovojančios už abortų dekriminalizavimą, vadovė Morena Herrera – esą teismo sprendimą padiktavo prietarai, kuriuos palaiko teisinė sistema, bet ne įrodymai, nors liudininkai tvirtino, kad Evelyn piktų kėslų negalima įrodyti.
Tokia istorija – ne vienintelė, kurią gali papasakoti netoli nuo sostinės San Salvadoro, pavojingame Ilopango rajone, įrengtame kalėjime gyvenančios moterys. Daugiau nei dvi dešimtys tvirtina ten atsidūrusios dėl, jų teigimu, persileidimų, teismo įsitikinimu – abortų.
34-erių Teodora del Carmen Vásquez už grotų praleido jau dešimtmetį – trečdalį iš jai skirtos bausmės. Moteris buvo pateikusi apeliaciją dėl bausmės sutrumpinimo perpus, bet gerų žinių iš teismo nesulaukė – gruodžio viduryje ji buvo atmesta.
Teodorą darbovietės tualete rado be sąmonės su šalia gulinčiu negyvu kūdikiu. 2007 metų liepą ji laukėsi jau devintą mėnesį, bet tebedirbo mokyklos valgykloje. Vieną popietę moteris pasijuto blogai, prasidėjo sąrėmiai. Teodora paskambino policijai (tokia tvarka Salvadore) ir paprašė nuvežti į ligoninę, bet pagalbos nesulaukė. Tuo metu lijo, tad Teodora paslydo ir pagriuvo, o pasiekusi tualetą apalpo.
Kai vėliau atvažiavo policininkai, jiems teliko gimdyvę suimti, nes kūdikis buvo negyvas. Iš areštinės Teodora buvo pervežta į ligoninę, kur kitą dieną užpuolė būrys žurnalistų – tik taip artimieji sužinojo, kas jai atsitiko.
Kalėjime moteris mokosi, lanko virėjų kursus ir daug galvoja apie paauglį sūnų Angelą Gabrielių, kuris mamą gali aplankyti tik kartą per metus.
Net nenutuokė esanti nėščia
Tarptautiniu mastu bene žinomiausia iš nuteistųjų – María Teresa Rivera, kuriai, ištrūkusiai iš kalėjimo, Švedija suteikė politinį prieglobstį. Užaugusi vaikų namuose ir dirbusi siuvėja, 2012-aisiais ji buvo nuteista 40 metų – pirmoji tokiam ilgam laikui – nelaisvės už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kitaip tariant, už persileidimą, kurį patyrė, kaip moteris teigė, net neįtardama nėštumo.
Tą lapkričio rytą ją pabudino diegiantis skausmas pilve. María Teresa nuskubėjo į tualetą už namo, kuriame gyveno su septynmečiu sūnumi ir anyta. Ten ir įvyko persileidimas. Bandydama grįžti į lovą, moteris apalpo. Ją, susmukusią ant žemės ir plūstančią krauju, rado anyta ir skubiai nugabeno į artimiausią ligoninę. Ten gydytojas iškart perdavė pacientę policijai. María Teresa atsidūrė už grotų ir netrukus sulaukė bausmės – 40 metų kalėjimo (teisėjas patikėjo darbdavių liudijimu, esą moteris dar sausį žinojo esanti nėščia, kitaip tariant, persileidimo metu laukėsi jau 11 mėnesių).
Bandydama grįžti į lovą, moteris apalpo. Ją, susmukusią ant žemės ir plūstančią krauju, rado anyta ir skubiai nugabeno į artimiausią ligoninę. Ten gydytojas iškart perdavė pacientę policijai.
„Kai teisėjas paskelbė bausmę, jaučiausi, lyg viskas baigta, – žurnalistams yra pasakojusi María Teresa. – Pirmiausia man šovė mintis: „Kokio amžiaus mano septynmetis bus 2052-aisiais, kai išeisiu iš kalėjimo?“ Paskaičiavau: „Jis bus 47-erių ir nekęs manęs. Jis kaltins mane, kad praleidau jo gyvenimą.“
Kitos kalinės įžeidinėdavo moteris, nuteistas dėl persileidimų. Britų dienraštis „The Independent“ citavo Maríą Teresą, kad šimto vietų pastate gyveno 250 moterų, joms trūkdavo vandens. Bet sunkiausia buvo ištverti be bendravimo su sūnumi Oscaru (vienintelis būdas perduodi žinutę jam buvo aktyvistai, teisininkai ar žurnalistai, gavę galimybę lankyti kalėjimą) ir vien mintys apie berniuką suteikdavo vilties, mat net vaiko nuotraukos nebuvo leista pasilikti.
Bet jai pasisekė labiau nei Teodorai – pernai gegužę apeliacinio teismo teisėjas pateisino jos prašymą paleisti į laisvę, nes esą nepakako rimtų įrodymų jos kaltei patvirtinti, ir nurodė valstybei išmokėti kompensaciją. Moteris galėjo keliauti, kur panorėjusi, tiesiai iš teismo salės – ji net neturėjo galimybės atsisveikinti su kitomis kalinėmis. „Amnesty International“ šį sprendimą įvertino kaip žmogaus teisių pergalę ir žingsnį priekin šalyje, kur „moterys laikomos antrarūšėmis pilietėmis“.
Salvadoro vyrams, norintiems kontroliuoti moterų kūnus, neužteko, kad María Teresa prarado kūdikį ir daugiau nei ketverius metus už tai praleido kalėjime. „Kafka po steroidų šalyje, kurioje mačizmas įrašytas į įstatymus“, – taip situaciją apibūdino portalas „Splinter“, kai generalinis prokuroras apskundė apeliacinio teismo sprendimą. Tačiau net gyvenimas laisvėje vienišai mamai nebūtų buvęs saldus. „Aš buvau žinoma kaip kūdikio žudikė. Niekas nebūtų davęs man darbo. Buvau teisiama“, – agentūrai „Reuters“ skundėsi María Teresa.
Švedija suteikė politinį prieglobstį
Moteris turėjo vienintelę išeitį – bėgti į užsienį. Švedijos migracijos agentūra šį pavasarį suteikė salvadorietei ir jos sūnui politinį prieglobstį, nes valstybė pažeidė jos, kaip moters, teises – persekiojo, užuot gynusi. María Teresa pirma pasaulyje gavo priegblostį dėl neteisingo įkalinimo už tai, kad atsidūrė „kritinėje akušerinėje situacijoje“.
Švedijoje pabėgėlė negalėjo atsiginti žurnalistų ir nė vienam neatsakė, kad ir kokius skaudžius išgyvenimus teko prisiminti. Mat pažadėjo kitoms nuteistosioms, kad ištrūkusi kalbės jų vardu, kai tik pasitaikys proga. Tarp to paties likimo kalinių užsimezgė itin tvirti ryšiai, mat jos daugiausia būdavo kartu, kalbėdavosi apie savo bylas. Iš pradžių nuteistųjų 12–40 metų nelaisvės dėl persileidimų buvo 17, todėl būtent taip – „Las 17“ – buvo pavadinta kampanija, kurią 2014-aisiais pradėjo „Amnesty International“. Naujas judėjimas įkvėpė nemažai vilties ir jėgų kovoti, būtent todėl María Teresa, svajojanti apie teisės studijas, netyli.
Nuo kampanijos pradžios buvo paleistos ar sulaukė malonės tik trys. Bet merginų ir moterų, kurios buvo įkalintos už tai, kad patyrė persileidimą ar pagimdė negyvą kūdikį, padaugėjo pusantro karto. Dauguma jų – netekėjusios, neturtingos, menkai išsilavinusios, neturinčios gero darbo ir pinigų poros valandų skrydžiui į Majamį, kur rastų privačią kliniką. „Nėra už tai įkalintų kongreso narių ar merių. Jei nori aborto, jos gali išvykti į užsienį“, – tvirtino María Teresa.
Viena kalėjiman dėl persileidimo (arba, teismo manymu, ne santuokoje pradėto kūdikio nužudymo) patekusi dviejų vaikų mama mirė nuo limfmazgių vėžio – o jis galėjo tapti persileidimo priežastimi.
Bažnyčios žodis – lemiamas
Salvadoras – viena iš kelių pasaulio valstybių, kurioje abortai visiškai draudžiami (kitos – Nikaragva, Čilė, Dominikos Respublika, Malta ir, žinoma, Vatikanas), net jei moteris pastojo po išprievartavimo ar nuo artimo giminaičio, nėštumas pavojingas jos sveikatai ar kūdikiui gresia sunkus apsigimimas. Bet nė viena kita valstybė neturi tokio drakoniško įstatymo, kad ir persileidimasi būtų prilygintas kriminaliniam nusikaltimui.
EP duomenimis, nuo 2000-ųjų mažiausiai 120 salvadoriečių buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl aborto ar žmogžudystės, kai vaisius mirdavo paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais. 26 iš jų nuteistos už žmogžudystę, 23 – už abortą.
Ne visada situacija buvo tokia drastiška. Iki 1998 metų buvo leidžiama atlikti abortą išprievartavimo ar incesto atveju, taip pat – jei vaisius buvo pažeistas ar nėštumas kėlė pavojų moters sveikatai. Bet valdžioje esantys radikalūs dešinieji, stipriai remiami Katalikų bažnyčios ir ypač ultrakonservatyvios organizacijos „Opus Dei“, reguliavimą sugriežtino. Taip norėta apsaugoti moteris nuo seksualinių nusikaltimų, be to, esą aborto metu moteris patiria daugiau prievartos nei žaginama. Kartu konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo.
EP duomenimis, nuo 2000-ųjų mažiausiai 120 salvadoriečių buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl aborto ar žmogžudystės, kai vaisius mirdavo paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais. 26 iš jų nuteistos už žmogžudystę, 23 – už abortą. Menkas kontracepcijos prieinamumas ir seksualinio švietimo mokykloje stoka greta abortų draudimo, anot aktyvistų, situaciją 6 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri vis dar bando atsigauti po 12 metų užtrukusio pilietinio karo, pavertė kritine.
Paauglių nėštumo rodikliai Salvadore – vieni prasčiausių iš visų Lotynų Amerikos šalių. Trečdaliui nėščiųjų – 10–19 metų. Daugelis pačių jauniausiųjų pastoja išprievartautos – patėvių, kitų giminaičių ar gaujų. Negalėdamos pasidaryti aborto ir nematydamos kitos išeities, nemažai besilaukiančių merginų nusižudo. Trys iš aštuonių nėščiųjų ir gimdyvių mirčių Salvadore būna paauglių savižudybės.
2011–2015 metais nuo su abortu susijusių komplikacijų mirė 14, dėl negimdinio nėštumo – 13 moterų, dar 63 moterų gyvybės nutrūko, nes jos nesulaukė medikų pagalbos dėl abortus draudžiančio įstatymo.
Prieš keliolika metų Bažnyčia užblokavo Švietimo ministerijos parengtą seksualinės sveikatos vadovą mokytojams. Nors abortai draudžiami, vien 2005–2008 metais jų nelegaliai, dažnai – ir nesaugiai buvo atlikta apie 19 tūkst., parodė Sveikatos ministerijos statistika. Trečdalį nėštumų nutraukė paauglės, apie dešimtadalis baigėsi moters mirtimi.
Paauglių nėštumo rodikliai Salvadore – vieni prasčiausių iš visų Lotynų Amerikos šalių. Trečdaliui nėščiųjų – 10–19 metų.
Dažniausiai būtent gydytojai informuoja apie prarastus kūdikius, kartais – kaimynai ar draugai. Būna atvejų, kai medikai net negali gelbėti moters gyvybės. Salvadore galiojantis abortų draudimas nemažai dėmesio sulaukė 2013-aisiais, kai Aukščiausiąjį teismą pasiekė 22-ejų Beatriz byla. Nėštumas jos gyvybei ėmė kelti pavojų, o kūdikio smegenys neaugo ir tai reiškė neabejotiną mirtį. Nepaisant to, jaunai moteriai teko nešioti vaisių, kol galiausiai jai buvo atlikta cezario operacija, po kurios vaikelis išgyveno vos penkias valandas.
Europarlamentarai paragino įteisinti saugų abortą
„Konservatyvios jėgos laiko moteris ir merginas inkubatoriais iki tokio lygio, kad jos sodinamos į kalėjimą 2–8 metams už persileidimus ir iki 50 metų už abortus, – neseniai EP posėdyje vykusioje diskusijoje piktinosi Austrijos politikė Angelika Mlinar. – Sveikam protui tai skamba kaip siaubingas košmaras, bet tai yra Salvadoro moterų ir merginų kasdienybė 2017 metais.“
Absoliuti dauguma kalbėjusiųjų – net tie, kuriems abortas neatrodo geras sprendimas – diskusijoje laikėsi panašios nuomonės ir ragino ES stoti salvadoriečių moterų pusėn. „Yra raudona linija, kurios niekada negalima peržengti, tai – moters teisės ir orumas, – pabrėžė italas Nicola Caputo. Jam pritarė Jungtinės Karalystės europarlamentaras Wajidas Khanas: „Paminti moterų ir merginų seksualines bei reprodukcines teises, įskaitant saugų ir teisėtą abortą, tolygu paminti jų teisę į gyvybę ir sveikatą.“
Netiesiogiai kreipdamasi į Salvadoro valdžią, švedė Soraya Post rėžė dar stipriau ir sulaukė karštų plojimų: „Kas jūs esate, kad galėtumėte spręsti, kaip moteriai gyventi ar ką daryti su savo kūnu? Kaip galima kriminalizuoti persileidimą? (…) Valstybės ir bažnyčios neturi teisės pažeisti mūsų žmogiškąjį orumą. Mano kūnas yra mano kūnas ir mano apsisprendimas, darytis abortą ar ne. Kiekviena moteris visame pasaulyje gali apsispręsti pati. Kviečiu Salvadoro valdžią paleisti moteris iš kalėjimo ir panaikinti įstatymus, kurie įpareigoja ligonines pranešti policijai apie moteris, kurios kreipiasi pagalbos.“
Panašią nuomonę išsakė ir eurokomisaras iš Maltos, kur, beje, abortai taip pat neleistini, Karmenu Vella. Anot jo, žmogaus teisių požiūriu, Salvadoro konstitucijoje ir baudžiamajame kodekse įrašytas visiškas abortų draudimas kelia nerimą, ypač jei iškyla grėsmė moterų ir merginų gyvybei ar išprievartavimo atveju.
Vienintelis lenkas Marekas Jurekas stojo Salvadoro pusėn. Jis, anot europarlamentaro, yra laisva is ir demokratiška valstybė, kuri nori apginti gyvybę, bet dėl to atakuojama. Replikuodama politiko tautietė Agnieszka Kozłowska-Rajewicz išreiškė viltį, kad tai nepasikartos Lenkijoje, kur abortai leidžiami tik trimis atvejais, pavyzdžiui, po išprievartavimo ar jei kyla grėsmė moters gyvybei. „Tikiuosi, kad Lenkijos įstatymai niekada nepriartės prie salvadorietiškų. – kalbėjo europarlamentarė. – Norėčiau priminti, kad bandymai priimti tokį įstatymą išvedė į gatves tūkstančius moterų „Juodajam maršui“ ir tūkstančiai moterų visame pasaulyje pademonstravo solidarumą su lenkėmis“.
Po šios diskusijos EP priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė visišką abortų kriminalizavimą, paragino Salvadorą užtikrinti, kad moterys ir mergaitės turėtų galimybę saugiai bei teisėtai nutraukti nėštumą, o šios šalies teismų sistemą – užtikrinti teisingą T.del Carmen Vásquez ir E.B.Hernandez Cruz bylų nagrinėjimą. Balsavimo rezultatus politikai sutiko garsiais plojimais.
