„Daug žmonių mūsų visuomenėje tiki, kad apie „garbės“ žmogžudystes neturi būti rašoma, nes negalima viešinti šeimos „purvinų skalbinių“, – teigė Dagestano žmogaus teisių organizacijos „Dagestano motinos už žmogaus teises“ vadovė Svetlana Isajeva.
21 metų merginos kūnas buvo atrastas automobilyje per kelių policijos patikrą, kuomet ją nužudęs 54 metų tėvas norėjo atsikratyti palaikais.
„Daugelis tokių nusikaltimų yra pateisinami mąstant, kad gėdą gali nuplauti tik kraujas. Taip užsisuka nesibaigiantis „garbės“ žmogžudysčių ratas“, – pridūrė S.Isajeva.
Šiuo metu yra labai sunku nustatyti tikslų garbės žmogžudysčių Šiaurės Kaukaze skaičių, kadangi dažnai šį nusikaltimą padariusios šeimos stengiasi, kad mirties priežastimi būtų nurodyta savižudybė arba kokia nors reta liga.
Naujausia „garbės“ žmogžudystės istorija sulaukė didelio Rusijos visuomenės dėmesio visai atsitiktinai. 21 metų merginos kūnas buvo atrastas automobilyje per kelių policijos patikrą, kuomet ją nužudęs 54 metų tėvas norėjo atsikratyti palaikais.
Šiuo metu vyrui yra iškelta baudžiamoji byla dėl nužudymo, o tyrėjai beveik neabejoja, kad tai buvo garbės žmogžudystė.
Ekspertai teigia, kad labai dažnai garbės žmogžudystes Čečėnijoje ir Dagestane įvykdžiusieji asmenys lieka nenubausti dėl to, kad nusikaltimas yra nuslepiamas, o policija net negauna skundų iš giminių. Be to, net jeigu policininkai ir įtaria, kad buvo įvykdyta tokio pobūdžio žmogžudystė, tai ištirti be galo sunku, kadangi nužudyto žmogaus giminės susitarę nesuteikti jokios informacijos valdžios pareigūnams.
Net jeigu policininkai ir įtaria, kad buvo įvykdyta tokio pobūdžio žmogžudystė, tai ištirti be galo sunku, kadangi nužudyto žmogaus giminės susitarę nesuteikti jokios informacijos valdžios pareigūnams.
Dagestano žurnalistas Zakiras Magomedovas spalio pradžioje publikavo interviu su moterimi, kuri pripažino, kad viena iš jos giminės moterų buvo nužudyta savo brolio po to, kai pasklido gandai, kad ji kelioms valandoms pasišalino iš vidurinėje mokykloje vykusių šokių.
Pašnekovė teigė, kad visa šeima žinojo, kas įvykdė nusikaltimą, tačiau nusikaltėlį užstojo.
„Visas kaimas jį (žudiką) užstojo. Jie melavo policijai, teigė, kad jis buvo mečetėje su draugais, ją remontavo. O mūsų kaimo gydytojas suklastojo medicininį dokumentą, kuriame parašė, kad mergina kentėjo nuo skrandžio problemų nuo vaikystės“, – teigė moteris.
Remiantis Čečėnijoje ir Dagestane paplitusiu tradiciniu islamišku požiūriu, merginų neištikimybė, ypatingai jeigu apie ją sužino ir žmonės už šeimos narių rato, reiškia, kad vyras privalo atlikti savo pareigą – nužudyti šeimos ir visos bendruomenės garbę „suteršusią“ merginą.
Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas kartą pats viešai išreiškė paramą šiai barbariškai tradicijai.
Tiesa, tokį barbarišką ir nepateisinamą Šiaurės Kaukazo vyrų elgesį dažnai lemia net ne nesantuokinis šeimos moterų seksas, o tik įtarimai dėl galimų „neteisėtų“ ryšių. Štai 2010 m. rugpjūtį Dagestano gyventoja, 22 metų Maryam Magomedova buvo nužudyta vien už tai, kad į jos mobilųjį telefoną atėjo žinutė nuo pažįstamo vyro.
Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ 2012 m. taip pat patvirtino, kad garbės žmogžudystės šioje Šiaurės Kaukazo respublikoje yra itin paplitusios. Maža to, Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas kartą pats viešai išreiškė paramą šiai barbariškai tradicijai.
2009 m. paprašytas pakomentuoti atvejį, kuomet Čečėnijoje prie vieno kelio buvo rasti septynių moterų kūnai, R.Kadyrovas atsakė, kad šių moterų moralė buvo palaida ir dėl to jos nusipelnė tokio likimo.
