Susitarimas buvo pasirašytas atokioje „Renamo“ karinėje bazėje Gorongozos kalnuose vidurio Mozambike, praėjus 27 metams po pirmojo šalies pilietinio karo pabaigos.
Likę buvusios sukilėlių grupuotės kovotojai sudeda ginklus likus vos kelioms savaitėms iki popiežiaus Pranciškaus vizito ir visuotinių rinkimų, kuriuose varžysis dabar jau politinėmis oponentėmis laikomos šalys.
Paskelbtos nuolatinės paliaubos vainikuoja kelerius metus trukusias derybas, per kurias siekta užbaigti konfliktą. Per daugiau nei ketvirtadalį amžiaus po pilietinio karo, pareikalavusio apie 1 mln. žmonių gyvybių, kautynės buvo įsiplieskusios kelis kartus.
Popiežius Pranciškus ketina per savo vizitą paskatinti susitaikymo procesą daugiau kaip 30 mln. gyventojų turinčioje Pietų Afrikos valstybėje. Katalikų bažnyčios Šv. Egidijaus bendruomenė prisidėjo prie derybų, 1992 metais užbaigusių karą, ir nuo to laiko dvasininkai ragino siekti taikos.
Pasirašę taikos susitarimą F.Nyusi ir O.Momade paspaudė vienas kitam ranką ir apsikabino.
Ceremonija vyko Gorongozos nacionaliniame parke, esančiame netoli „Renamo“ būstinės, kur opozicijos partija prieš daugiau nei 40 metų įrengė karinę bazę. Iš daugiau nei 5 200 ginklus sudedančių kovotojų apie 800 palieka savo stovyklą Gorongozos kalnuose ir atvyksta užsiregistruoti darbui nacionaliniame parke.
Rugpjūčio 6 dieną Mozambiko sostinėje Maputu bus pasirašytas dar vienas susitarimas, kuriuo šalys įsipareigos palaikyti taiką per spalio 15 dieną numatytus visuotinius rinkimus. Ankstesnius balsavimus aptemdė smurtas ir „Renamo“ pareiškimai, kad valdančioji partija „Frelimo“ suklastojo rezultatus.
Judėjimas „Renamo“, kurio pavadinimas išvertus iš portugalų kalbos reiškia „Mozambiko nacionalinis pasipriešinimas“, po pilietinio karo persitvarkė į opozicijos partiją, bet iki šiol nebuvo visiškai nusiginklavusi.
„Šis susitarimas yra istorinės svarbos, nes iki šiol Mozambikas turėjo parlamente opozicijos partiją, kuri buvo dislokavusi kaimo vietovėse ginkluotų kovotojų. Dabar gali įsivyrauti taika“, – sakė susitarimą padėjusi pasiekti derybininkė Neha Sanghrajka.
Anot jos, skirtingai nuo kitų pastangų pasiekti taiką, šįkart prieš pasirašant dokumentus buvo įgyvendinta virtinė svarbių priemonių. Tarp jų – F.Nyusi anksčiau šį savaitę paskelbta amnestija sukilėliams ir Konstitucijos pataisa, numatanti, kad provincijų gubernatoriai bus renkami, o ne paskiriami centrinės vyriausybės.
Faktas, kad taikos susitarimas buvo pasirašytas būtent Gorongozoje, turi „didžiulę simbolinę vertę“, pabrėžė kitas derybininkas, Šveicarijos ambasadorius Mirko Manzoni, taip pat dirbantis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiuntiniu.
„Karas prasidėjo Gorongozoje ir būtent čia jis ir užsibaigia“, – sakė M. Manzoni, pažymėjęs, kad šis kalnas yra strategiškai svarbioje vietoje vidurio Mozambike.
„Šis susitarimas suteikia žmonėms vilties, kad įsivyraus ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.
Ilgalaikis „Renamo“ lyderis Afonso Dhlakama mirė Gorongozoje 2018 metais. Jį pakeitė O.Momade, atsakingas už taikos susitarimų įgyvendinimą.
„Nebedarysime praeities klaidų, – šią savaitę pareiškė O. Momade, „Renamo“ kovotojams sudėjus savo ginklus. – Pasisakome už žmonišką ir orią reintegraciją, ir norėtume, kad tarptautinė bendruomenė padėtų mums paversti tai tikrove.“
O.Momade taip pat išreiškė viltį, kad darbas Gorongozos nacionaliniame parke padės buvusiems „Renamo“ kovotojams ir jų artimiesiems vėl dalyvauti visuomeniname gyvenime.
Pripažindamas šio draustinio itin svarbų vaidmenį, Mozambiko prezidentas paskelbė jį „taikos parku“.
Daugiau nei 4 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto nacionalinis parkas, kuris buvo apleistas pilietinio karo laikotarpiu, vėliau buvo atnaujintas padedant JAV filantropui Gregui Carrui.
Jis pareiškė pasisėmęs įkvėpimo iš buvusio Pietų Afrikos Respublikos prezidento Nelsono Mandelos žodžių, kad gamtos draustiniai turėtų būti nacionalinio susitaikymo ir raidos vietovės.
Šis parkas taip pat padėjo kaimyninėms bendruomenėms atsigauti po ciklono „Idai“, kovo mėnesį nusiaubusio didelę dalį Mozambiko centrinių rajonų ir pareikalavusio per 600 gyvybių.
Daugiau nei 80 tūkst. žmonių šiuo metu gauna maisto, jiems suteikiama pagalba apsėjant laukus, tačiau humanitarinės pagalbos organizacijos perspėja, kad daugeliui gyventojų artimiausiais mėnesiais gali iškilti bado pavojus.
„Esu nusiteikęs optimistiškai, kokį vaidmenį per ateinančius penkerius metus ir vėliau gali atlikti parkas palaikant taiką“, – sakė G.Carras.
„Būtina, kad parkas suteiktų galimybių ir naudos demobilizuojant kovotojus ir palaikant taiką. Dabar mums žūtbūt reikia pasinaudoti šiuo taikos susitarimo pasiekimu“, – pridūrė jis.
