Amerikiečių laikraštis šį savaitgalį paskelbė plataus masto žurnalistinį tyrimą apie karo pradžią. 15min pateikia svarbiausias jo detales.
27 metų motorizuotosios pėstininkų brigados karys kapralas Nikita Čibrinas pasakojo, kad prieš invaziją mėnesį praleido Baltarusijoje. Čia jam ir jo kolegoms kariams buvo pasakyta, kad tai yra mokomosios pratybos. Vasario 23 dieną jis su savo būrio kariais stovykloje šventė Tėvynės gynėjų šventę, užkandžiavo šia proga gautais saldainiais, kai prie jų priėjo vadas.
„Rytoj važiuosite į Ukrainą, kad iškrėstumėte kokį nors šūdą“, – pasakė vadas. Daugiau jokių paaiškinimų nebuvo.
Prieš 24-osios aušrą kapralas N.Čibrinas ir jo bendražygiai įsėdo į vikšrinį šarvuotą transporterį. Jie neturėjo jokių instrukcijų ir nežinojo, kur važiuoja.
Kitas Baltarusijoje dislokuotas rusų karys sakė, kad apie tai, jog vyksta į karą, sužinojo likus vos valandai iki jo dalinio žygio pradžios. Įsakymas buvo ir paprastas, ir beprotiškai optimistiškas: reikia sekti priekyje važiuojančią transporto priemonę ir per 18 valandų pasiekti Kyjivą.
Pagal padalinio tvarkaraštį ir žurnalą, pirmosios jo konvojaus transporto priemonės iš Baltarusijos turėjo prasiveržti žemyn ir Kyjivo apylinkes pasiekti 14.55 val.
Tai prasilenkė su realybe. Karinis transportas, bandydamas judėti į priekį, ardė kelius, todėl konvojus iš karto užstrigo. Vien kirsti sieną į Ukrainą prireikė daugiau nei paros.
Toliau buvo dar blogiau. Žurnale diena po dienos buvo fiksuojami vėlavimai, ukrainiečių atakos, šimtai sužeistųjų, žuvusiųjų ir sunaikintų transporto priemonių.
„The New York Times“ gauti įsakymai 26-ojo tankų pulko daliniui numatė, kad per 24 valandas nuo Ukrainos sienos su Rusija iki maždaug už 400 kilometrų esančio taško už Dniepro upės bus nužygiuota be jokių kliūčių.
Ten, maždaug už dviejų valandų kelio nuo Kyjivo, dalinys turėtų įsitvirtinti ir blokuoti Ukrainos kariuomenės pajėgų veržimąsi iš pietų ir rytų, rašoma Rusijos karo planuose. Nesvarbu, koks nuožmus būtų priešas, tikėtasi, kad dalinys pats įvykdys misiją.
Gremėzdiškos ir neapsaugotos rusų kolonos tapo viliojančiu taikiniu.
Kovo 17 dieną Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas paskelbė vaizdo įrašą su degančiais tankais, kurie, jo teigimu, priklausė 26-ajam tankų pulkui šiaurės rytų Ukrainoje – už šimtų kilometrų nuo numatyto tikslo.
Šis dalinys per mažiau nei tris savaites neteko 16 transporto priemonių, kaip teigiama Rusijos perimtuose ir Ukrainos paskelbtuose dokumentuose. Vieno jauno tanko kario, įtraukto į dalinio sąrašą, motina Rusijos žiniasklaidai sakė, kad jos sūnus buvo parvežtas namo dalimis, atpažintas tik pagal DNR.
Šimtai rusų buvo nukauti ir Antonovo oro uoste. Rusijos pajėgos tikėjosi netikėtumo elemento, kai sraigtasparniais keliomis bangomis atvyko į oro uostą. Užėmus oro uostą, Rusija iš ten galėtų gabenti karius Ukrainos sostinės puolimui. Tačiau ukrainiečiai to ir tikėjosi. Naudodami nuo peties paleistas raketas, jie numušė rusų lėktuvą ir nukovė iki 300 rusų desantininkų.
Visoje Ukrainoje rusų nuostoliai didėjo. Miške pasalas surengę ukrainiečiai išdaužydavo rusų kolonas nešiojamais prieštankiniais ginklais, tokiais kaip amerikiečių „Javelin“. Rusijos planai paimti Kyjivą žlugo.
Žlugus greitos pergalės planams, rusų kariuomenė susidūrė su rimtomis problemomis: ji neturėjo pakankamai maisto, vandens ir kitų atsargų ilgai kampanijai. Kareiviai ėmė plėšti maisto prekių parduotuves, ligonines ir namus.
„Vaikinai vaikščiojo iš buto į butą ir išnešdavo didelius maišus – plėšikavo visu gražumu“, – kovo viduryje rašė vienas rusų kareivis savo dienoraštyje, kurį Ukrainos kariai rado Rytų Ukrainoje ir kuriuo pasidalijo su „The New York Times“ reporteriu.
Dienoraštyje karys pasakoja medžiojantis vaistus, maistą ir kitus būtiniausius daiktus, aprašo džiaugsmą, kurį jo vyrai jautė įžengę į maisto prekių parduotuvę.
„Radome visko, ko mums taip trūko, net saldumynų, – rašė karys. – Visi džiaugėsi kaip vaikai.“
Kai kurie rusų kariai supanikavo ir griebėsi sabotažo. Vienoje Pentagono žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariuomenės vairuotojai, norėdami išvengti mūšio, išmušdavo skyles dujų bakuose ir taip išjungdavo savo transporto priemones.
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai pastebėjo ir dar vieną įtartiną dalyką: netoli sienos, miškuose tarp Ukrainos ir Baltarusijos, padaugėjo užsienio mobiliųjų telefonų numerių.
Rusijos kariai skambindavo namo mobiliaisiais telefonais ir staiga atsirasdavo Ukrainos tinkluose. Pareigūnai, kurie taikos metu stebi, ar nėra nusikalstamos veiklos, greitai suprato, kad gali realiu laiku matyti ir girdėti artėjančius užpuolikus.
„Mes klausėmės, kaip rusų kariai, apimti panikos, skambina savo draugams ir giminaičiams“, – pasakojo telefono pokalbių perėmimą prižiūrintis pareigūnas.
„Mes supratome, kur yra priešas, kokius numerius jis naudoja“, – sakė pareigūnas.
Telefonų besiklausančios moterų pareigūnių komandos perdavė informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad jos galėtų rengti pasalas ir kontratakas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas sakė, kad Ukrainos pajėgos naudojo mobiliųjų telefonų signalus ir net „TikTok“ vaizdo įrašus, kad nusitaikytų į čečėnų karių dalinį, žinomą kaip „Kadyrovcai“, pavadintą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo vardu.
Nuo vieno vaizdo įrašo įkėlimo prireikė 40 minučių, kad būtų nustatyta būrio buvimo vieta netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, sakė K.Budanovas. Tada Ukrainos kariškiai į priešus paleido tris balistines raketas „Točka-U“.
„Mes nepraradome Ukrainos. Neleidome priešui judėti toliau“, – sakė pareigūnas. – Pirmosiomis dienomis, kai jie darė kvailas klaidas, mes pasinaudojome jų kvailomis klaidomis savo naudai“.
