Andrijus pasakoja apie vieną neseniai vykusį mūšį, kuris, atrodė, niekada nesibaigs.
„Kovojome apie 10 valandų iš eilės. Ir tai nebuvo atakų bangos, tai buvo nuolatos. Jie nenustojo atakuoti“, pasakojo jis CNN.
Pasak Andrijaus, jo ir bendražygių automatai nuo nuolatinio šaudymo jų šautuvai AK-47 taip įkaisdavo, kad juos teko nuolat keisti.
„Mūsų pusėje buvo apie 20 kareivių. Ir, tarkime, 200 jų pusėje“, – jėgų santykį apibūdino jis.
Jis papasakojo apie „Wagner“ kovos metodus. Anot Andrijaus, pirmiausia siunčiama pirma atakos banga, kurią daugiausia sudaro prastai apmokyti rekrūtai tiesiai iš Rusijos kalėjimų. Jie menkai išmano karo taktiką ir yra prastai ginkluoti. Dauguma jų tiesiog tikisi, kad jei išgyvens savo šešių mėnesių kontraktą, galės grįžti namo, o ne į kamerą.
„Jie priverčia grupę, tarkime, iš 10 kareivių, įveikti 30 metrų atstumą ir tuomet apsikasti, kad išlaikytų poziciją“, – pasakoja Andrejus.
Tuomet puola kita grupė, kurios tikslas – dar 30 metrų. „Taip žingsnis po žingsnio (rusai) bando judėti į priekį, nors per tą laiką praranda daug žmonių“, – sako jis.
Tik tada, kai pirmoji karių banga yra išsekusi arba nukauta, „Wagner“ vadai siunčia labiau patyrusius kovotojus, kurie dažnai atakuoja iš flangų, siekdami užimti ukrainiečių pozicijas.
Andrijus sako, kad susidūrimas su „Wagner“ puolimu buvo bauginanti ir siurrealistinė patirtis.
„Mūsų kulkosvaidininkas beveik išprotėjo šaudydamas į juos. Jis sakė: „Žinau, kad į jį pataikiau, bet jis nekrenta“. Tas rusas nukrito po kurio laiko, kai galbūt nukraujavo“.
Andrijus mūšius lygina su scena iš filmo apie zombius: „Jie eina per saviškių lavonus, lipa per juos“, – sako jis.
„Atrodo, labai, labai tikėtina, jog prieš puolimą jie gauna narkotikų“, – sako jis. Šio teiginio CNN nepavyko nepriklausomai patikrinti.
Net po to, kai pirmosios „Wagner“ samdinių bangos buvo sunaikintos, puolimas tęsėsi. Ukrainiečių gynėjai teigia, kad jiems pritrūko kulkų ir jie atsidūrė apsuptyje.
„Mes šaudėme iki paskutinės kulkos, išmėtėme visas granatas, kurias turėjome, ir likome tik aš ir keli vaikinai. Tokioje situacijoje buvome bejėgiai“, – pasakojo Andrijus.
Jiems pasisekė. Ukrainiečių kariai laikėsi iki paskutinės akimirkos, o dienos pabaigoje „Wagner“ samdiniai pasitraukė.
Andrijaus pasakojimas apie „Wagner“ kovos metodus sutampa su Ukrainos žvalgybos ataskaita, kurią praėjusią savaitę gavo CNN.
Pasak tos ataskaitos, jei „Wagner“ pajėgoms pavyksta užimti pozicijas, jie gauna artilerijos paramą, iškasa apkasus ir įsitvirtina. Remiantis ukrainiečių perimtais duomenimis, „Wagner“ ir Rusijos kariuomenės veiksmai dažnai nekoordinuojami.
-
Kas gresia, jei ukrainiečiai paliks Bachmutą – į frontą išėjusio Ukrainos politologo įžvalgos
-
„Labai pavojingi žmonės“ – Rusijos kaliniai iš fronto grįžta namo
-
Kyjivas atmeta Maskvos tvirtinimus, kad jos pajėgos stumiasi į priekį prie Vuhledaro
-
Rusija teigia užėmusi kaimą į šiaurę nuo Bachmuto
-
Pareigūnas: Rusijos laimėjimas Soledare buvo „piarinė pergalė“
Andrijus teigia, kad jo būrys sučiupo vieną „Wagner“ kovotoją, kurio istorija tokia pat tragiška, kaip primityvi bei žiauri „Wagner“ taktika.
Sučiuptas rusas yra inžinierius, tačiau, norėdamas užsidirbti pinigų, ėmėsi pardavinėti narkotikus ir įkliuvo. Jis savanoriškai prisijungė prie „Wagner“, tikėdamasis, kad tai padės panaikinti jo teistumą ir jo dukrai bus mažiau problemų įgyvendinant savo svajonę tapti teisininke.
„O kada supratai, kad esi tik patrankų mėsa?“ – apklausos įraše klausia jo Andrijus.
„Per pirmąją kovinę užduotį. Į fronto liniją mus atvežė gruodžio 28 dieną. Praėjusią naktį mus išsiuntė į priekį“.
„Kiek žmonių buvo grupėje?“
„Dešimt“, – atsako jis.
Andrijus pasakė narkotikų platintoju tapusiam inžinieriui: „Aišku, tu žinai, kad tave (mūšyje) nužudys. Bet tu bijai kovoti už savo šalies laisvę.“
Pasak Andrijaus, rusas atsakė: „Taip, tai tiesa. Mes bijome Putino“.
Iš Odesos miesto kilęs Andrijus, kuris į kovą stojo praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos, sako, kad nesvarbu, kiek daug rusų bus pasiųsta šturmuoti jų pozicijų, jie priešinsis.
„Dauguma mano vaikinų yra savanoriai. Jie turėjo gerą verslą, turėjo gerą darbą, gerą atlyginimą, bet jie atvyko kovoti už savo tėvynę. Ir tai yra didelis skirtumas“, – sako jis.
„Tai karas už laisvę. Tai net ne karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai karas tarp režimo ir demokratijos“, – užbaigia Andrijus.
