Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Mušimas ir kankinimai elektros šoku: kaip rusai vykdo ukrainiečių „filtravimą“

Ukrainiečiai, bandantys išvykti iš Rusijos kariuomenės okupuotų miestų, negali to padaryti nepraėję siaubingo proceso, vadinamo filtravimu, rašo britų nacionalinis transliuotojas BBC. Konfiskuojami žmonių telefonai ir tikrinamos jų socialinių tinklų paskyros. Civiliai sako, kad už bet ką, kas tikrintojams atrodo įtartina, gali būti sumušti ar net nubausti elektrošoku. Daugelis jų prievarta išsiunčiami į Rusiją.
Laikina stovykla evakuotiems Mariupolio gyventojams
Laikina stovykla evakuotiems Mariupolio gyventojams / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Atidi telefono patikra

Andrejus su nerimu stebėjo, kaip rusų kareiviai prijungė jo telefoną prie kompiuterio, matyt, norėdami atkurti ištrintus failus. 28 metų rinkodaros specialistas Andrejus gegužės pradžioje bandė išvykti iš Mariupolio. Jis ištrynė iš savo telefono viską, kas, jo manymu, galėjo pasirodyti įtartina Rusijos kariškiams – tekstinius pranešimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir savo gimtojo miesto, kurį per kelias savaites trukusį apšaudymą sugriovė Rusijos artilerija bei aviacija, nuotraukas.

Tačiau per Rusijos apgultį Mariupolyje – kadaise judriame pietų Ukrainos uostamiestyje – buvo nutrauktas interneto ryšys, todėl Andrejus nespėjo ištrinti kai kurių savo socialinių tinklų įrašų. Jis prisiminė, kad pirmosiomis karo dienomis pasidalijo keletu antirusiškų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimų ir kalbų. „Man amen“, – pagalvojo jis.

Vėliau Andrejus pasakojo, kad rusų kariškiai jau buvo atkreipę į jį dėmesį. Jis stovėjo eilėje prie „filtravimo“ punkto Bezymenojės kaime, į rytus nuo Mariupolio, ir tuo metu vienas iš rusų kareivių pastebėjo jo barzdą. Kareivis tai laikė priklausymo „Azov“ pulkui, kuris gynė Mariupolį, ženklu.

„Tai jūs su brigada žudote mūsų vaikinus?“ – buvo paklausta Andrejaus buvo paklausta. Jis atsakė, kad netarnavo kariuomenėje, baigęs mokyklą iš karto pradėjo dirbti. „Jie nenorėjo to girdėti“, – sako jis.

Kareiviai peržiūrėjo Andrejaus telefoną, kad išsiaiškintų jo politines pažiūras. Jis buvo paklaustas, ką mano apie V.Zelenskį. Andrejus atsakė, kad Zelenskis yra „normalus“, ir vienas iš kareivių paprašė jo išsamesnio atsakymo. Andrejus jam pasakė, kad V.Zelenskis yra eilinis prezidentas, nelabai besiskiriantis nuo ankstesnių, ir kad jis pats nelabai domisi politika. „Taip ir sakyk taip – „politika nesidomiu“, – pasakė jam karininkas.

Užkliuvo įrašas su V.Zelenskio kalba

Andrejaus telefonas buvo paliktas kareiviams, o jam liepta laukti už durų. Jis grįžo pas močiutę, tetą ir motiną, su kuriomis buvo atvykęs. Jiems jau buvo išduoti dokumentai, leidžiantys išvykti iš okupuotos teritorijos. Po kelių minučių, pasak Andrejaus, jam buvo liepta įeiti į palapinę, kurioje Rusijos FSB saugumo pareigūnai atliko tolesnius patikrinimus.

Prie stalo sėdėjo penki darbuotojai, trys iš jų dėvėjo balaklavas. Jie parodė Andrejui vaizdo įrašą, kurį jis paskelbė „Instagram“ – kovo 1 d. prezidento V.Zelenskio kreipimąsi su Andrejaus parašu: „Prezidentas, kuriuo galime didžiuotis. Grįžkite namo su savo karo laivu!“. Vienas iš pareigūnų prabilo pirmas. „Tu mums sakei, kad politika tavęs nedomina, bet pats palaikai nacių valdžią“, – prisimena Andrejus. – Tada jis smogė man į gerklę. Jis pradėjo mušimą.“

Žiauri bausmė už žodį „rašistas“

Kitas ukrainietis, Dmytro, sako, kad kovo pabaigoje išvykstant iš Mariupolio kontrolės punkte buvo konfiskuotas jo telefonas. 34 metų istorijos mokytojas teigia, kad Rusijos kariškiai jo telefone rado žinutę draugui, kurioje buvo žodis „Rašistas“ (žodžių junginys, jungiantis žodžius „rusas“ ir bei „fašistas“). Dmytro pasakoja, kad kareiviai pradėjo jį mušti, taip pat spardyti kojomis, ir kad „visa tai įvyko dėl to, kad jis pavartojo tą žodį“.

Dmytro pasakoja, kad jį nuvežė į buvusią policijos nuovadą Nikolskojės kaime, kuri taip pat buvo tapusi „filtravimo“ punktu. „Vyresnysis pareigūnas keturis kartus smogė man į veidą, – sako jis. – Atrodė, kad tai yra procedūros dalis“.

Jį apklausę kariai sakė, kad tokie mokytojai kaip jis dalyvavo skleidžiant proukrainietišką propagandą. Jis buvo paklaustas nuomonės apie „2014 m. įvykius“, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti prorusiškus separatistus Donecke ir Luhanske. Jis atsakė, kad šis konfliktas vadinamas Rusijos ir Ukrainos karu. „Jie atsakė, kad Rusija su tuo nesusijusi, ir paklausė, ar sutinku, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas“, – atsakė jis.

„Vyresnysis pareigūnas keturis kartus smogė man į veidą, – sako jis. – Atrodė, kad tai yra procedūros dalis“.

Pareigūnai dar kartą patikrino jo telefoną ir šį kartą rado knygos viršelio nuotrauką, kurios pavadinime aiškiai matėsi raidė „H“. „Pakliuvai“ – sušuko jie. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad jo pradėtas karas Ukrainoje esą yra ir šalies „denacifikavimo“ operacija, o kariai, pasak Dmytro, manė, kad knyga yra apie Hitlerį.

Kitą rytą Dmytro ir dvi moterys buvo perkelti į kalėjimą separatistų kontroliuojamame Starobeševo kaime Donecko srityje. Kameroje su keturiomis dviaukštėmis lovomis jis suskaičiavo 24 žmones. Po keturių dienų ir dar vienos išsamios apklausos jis buvo paleistas ir galiausiai išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Tai buvo prieš kelias savaites. Dmytro vis dar nežino, kas nutiko jo kameros draugams.

Andrejus pastebėjo du vyrus, kurių rankos buvo surištos už nugaros Bezymianojėje esančioje tardymo palapinėje. Kol pareigūnai tvarkėsi su Andrejumi, jie buvo palikti vieni. „Jie pradėjo mane mušti dar stipriau. Visur“, – sako jis. Vienu metu po stipraus smūgio į pilvą jis pajuto, kad netrukus praras sąmonę. Andrejus sugebėjo atsisėsti ant kėdės.

„Aš svarsčiau, kas bus geriau, – sako jis. – Prarasti sąmonę ir nukristi ar toliau kęsti skausmą“.

Bent jau, pagalvojo Andrejus, jis nebuvo išsiųstas kur nors toli, nebuvo atskirtas nuo šeimos.

„Aš svarsčiau, kas bus geriau, – sako jis. – Prarasti sąmonę ir nukristi ar toliau kęsti skausmą“.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad tūkstančiai ukrainiečių išvažiavo į stovyklas, įrengtas Rusijos okupuotoje teritorijoje vykstant „filtravimo“ procesui. Beveik visais atvejais jų artimiesiems nepranešama, kur jie laikomi ir kodėl.

„Buvau labai supykęs, – sako Andrejus. – Tačiau tuo pat metu supratau, kad galėjo būti daug blogiau“.

Jo motina bandė įeiti į palapinę, bet pareigūnai ją sustabdė. „Ji labai nervinosi. Jai pasakė, kad prasidėjo mano „perauklėjimas“, – pasakoja Andrejus, – ir kad nesijaudintų. Procesas, kurį teko pereiti Andrejui, truko apie dvi su puse valandos. Jis netgi buvo priverstas įrašyti vaizdo pranešimą, kuriame sakoma „Šlovė Rusijos kariuomenei!“, paruodijuojant šūkį „Šlovė Ukrainai!“

Andrejus sako, kad paskutinis jam užduotas klausimas buvo „ar jis suprato savo klaidas“. „Žinoma, kad atsakiau „taip“, – sako jis. Kai Andrejus buvo paleidžiamas, pareigūnai pristatė kitą vyrą, kuris, matyt, tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose: jis turėjo tatuiruočių. „Jie iš karto pargriovė jį ant žemės ir pradėjo mušti, – pasakoja Andrejus. – Jie net nenorėjo su juo kalbėtis“.

Andrejus sako, kad paskutinis jam užduotas klausimas buvo „ar jis suprato savo klaidas“. „Žinoma, kad atsakiau „taip“, – sako jis.

Nežmoniškas procesas

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Rusijos pajėgos ir jų remiami separatistai okupuotose teritorijose vykdo „filtraciją“, siekdami užmegzti galimus gyventojų ryšius su kariuomene, policija ar vietos administracija, taip pat bando sukurti infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.

Ypatingas dėmesys skiriamas kovinio amžiaus vyrams. Patikrinama, ar ant jų pečių ir pirštų nėra mėlynių, kurias galėjo palikti ginklai. Net moterys dažnai verčiamos nusirengti, kad būtų visapusiškai apžiūrėtos. Kyjivo pilietinių laisvių centro vadovė Oleksandra Matveičuk sako, kad „filtravimo“ procesas, net jei jis vyksta be smurto, išlieka „nežmoniškas“. „Nėra jokios karinės būtinybės. [...] Jie bando okupuoti šalį naudodami priemonę, kurią aš vadinu „neįtikėtinomis civilių kančiomis“. Kyla klausimas: kodėl tiek daug žiaurumo? Kokiu tikslu?“.

Žeminanti patirtis „narve“

Bezymianojė dirbantis 49 metų plieno pramonės darbininkas Maksimas buvo priverstas nusirengti, o pareigūnai net patikrino jo drabužių siūles. Jo buvo klausiama, ar jis tarnavo „Azov“ dalinyje, ar simpatizavo naciams (į abu klausimus jis atsakė neigiamai) ir kodėl norėjo išvykti iš Mariupolio. „Aš pasakiau: „iš tikrųjų tai jūs esate Ukrainos teritorijoje“. Po šių žodžių vienas iš rusų kareivių smogė Maksimui į krūtinę. Maksimas nukrito.

„Padėjau galvą ant žemės ir susiėmiau už šonkaulių. Negalėjau atsikelti, – sako jis. – Kvėpuoti buvo labai skausminga“.

Maksimas buvo nuvestas į kambarį, kurį jis vadina „narvu“. Visi kiti taip pat ten buvo laikomi. Jis pastebėjo, kad vienas vyras, kultūristas, turėjo senovės graikų dievo Poseidono su trišakiu tatuiruotę. Pasak Maksimo, kareiviai supainiojo trišakį su Ukrainos herbu: „Jis jiems paaiškino, bet jie nesuprato“.

„Narve“ laikomi asmenys negaudavo nei vandens, nei maisto, o į tualetą eidavo kampe, visų akivaizdoje, pasakojo Maksimas. Vienu metu jis, labai pavargęs, atsigulė miegoti. Priėjo sargybinis ir spyrė Maksimui į nugarą, kad šis atsistotų.

Žmones išveždavo tardyti, o kai jie sugrįždavo, „buvo akivaizdu, kad jie buvo sumušti“, sako Maksimas. Jis pamatė kampe gulinčią 40 metų moterį, tikriausiai patyrusią smūgį į pilvą. Penkiasdešimtmečiui vyrui buvo prakirsta lūpa ir raudonos mėlynės ant kaklo. Maksimas manė, kad vyras buvo smaugiamas. „Narve“ niekas nieko nesakė ir neklausė – visi bijojo FSB infiltruotų darbuotojų.

Po keturių-penkių valandų Maksimas buvo paleistas ir jam leista išvykti iš Mariupolio. Po kelių dienų jis pasiekė Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir ligoninę. Maksimo krūtinės skausmas nesiliovė. Gydytojai nustatė, kad jam lūžo keturi šonkauliai.

Pranešimai apie kankinimus ir net nužudymus

Ukrainos generalinės prokuratūros Karo departamento vadovas Jurijus Belousovas BBC sakė, kad jo komanda turi pranešimų apie kankinimus ir net nužudymus „filtravimo“ metu. „Akivaizdu, kad tai yra iš anksto apgalvota Rusijos politika, ir gana gerai parengta, – sako jis. – Tai tikrai nėra pavienis incidentas ar nesankcionuoti kariškių veiksmai“.

Jis pripažįsta, kad sunku patikrinti pranešimus apie kankinimus, taip pat sunku įvertinti smurto mastą. Ukrainos valdžios institucijos neturi galimybių atlikti tyrimų okupuotose teritorijose, o dauguma aukų nenori pasakoti savo istorijų, nes kitas taikinys gali būti jų giminaičiai Mariupolyje.

Kankino elektrošoku

43 metų Vadimas buvo valstybinės įmonės Mariupolyje darbuotojas. Jis teigia, kad kovo mėnesį buvo kankinamas Bezymianojėje. Separatistų kariai sulaikė jo žmoną apklausai, sužinoję, kad ji „pamėgo“ Ukrainos kariuomenės „Facebook“ puslapį, ir jos telefone rado aukos kariuomenei kvitą. „Bandžiau ją apginti, – sako jis. – Bet mane parbloškė ant žemės“. Jis atsistojo ir vėl gavo smūgį. Taip nutiko kelis kartus, sako Vadimas.

Kai rusų kareiviai suprato, kur jis dirba, Vadimas buvo nuvestas į kitą pastatą. Ten, pasak jo, separatistai jam uždavinėjo „kvailus klausimus“ ir jį mušė. „Jie naudojo elektrošoką. Vos nenumiriau. Aš užspringau plombomis, kurios iškrito iš dantų“, – pasakoja Vadimas. Vyrą supykino ir jis prarado sąmonę. – Jie buvo įsiutę. Kai atsigavau, man liepė viską sutvarkyti ir toliau mane kankino elektros srove“.

Jie naudojo elektrošoką. Vos nenumiriau. Aš užspringau plombomis, kurios iškrito iš dantų“, – pasakoja Vadimas.

Pasak Vadimo, kankinimai buvo nutraukti tik įsikišus Rusijos karininkams. Jie atliko dar vieną apklausą ir galiausiai paleido Vadimą. Išeidamas jis pamatė išvedamą jauną moterį, kuri „filtravimo“ metu buvo atpažinta kaip teismo darbuotoja.

„Ant galvos jai buvo užmautas plastikinis maišelis, o rankos surištos, – sako Vadimas. – Jos motina klūpėjo ant kelių ir maldavo neatimti dukters“.

Paleido su sąlyga – išvyks į Rusiją

Vadimas buvo paleistas su viena sąlyga: jis turėjo išvykti į Rusiją. Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad nuo karo pradžios apie 1,2 mln. ukrainiečių, įskaitant tūkstančius Mariupolio gyventojų, buvo priverstinai išsiųsti į Rusiją.

Rusija neigia masiškai deportavusi žmones, o tai pagal tarptautinę teisę gali būti laikoma karo nusikaltimu. Rusija teigia, kad ji tiesiog padeda tiems, kurie jau nori išvykti. Ukraina tvirtina, kad taip toli gražu nėra.

Kai kurie į Rusiją išsiųsti asmenys galėjo išvykti į kitas šalis, o kai kuriais atvejais – grįžti į Ukrainą. Tiksliai nežinoma, kiek tokių žmonių yra. Vadimas, padedamas draugų, persikėlė į kitą Europos šalį – kur tiksliai, jis nenorėjo pasakyti. Jis teigė, kad iš dalies prarado regėjimą, o gydytojai mano, kad tai įvyko dėl smūgių į galvą. „Dabar jaučiuosi geriau, bet atsigauti prireiks daug laiko“, – sakė jis. Paklaustas apie „filtravimą“ jis sakė: „Jie atskiria šeimas. Žmonės dingsta. Tai tikras siaubas“.

Rusijos gynybos ministerija neatsakė į kelis BBC prašymus pakomentuoti šiuos kaltinimus. Rusijos režimas anksčiau neigė padaręs karo nusikaltimų Ukrainoje.

Demonstruoja savo galią

Pasak Andrejaus, jo motinai buvo pasakyta, kad jis yra „perauklėjamas“.

Dabar Andrejus su šeima gyvena Vokietijoje. Jam taip pat teko apsilankyti Rusijoje. Prisimindamas tai, kas įvyko, jis sako, kad okupantai naudojo „filtravimo“ mechanizmą, kad parodytų savo „absoliučią galią“. Kareiviai elgėsi taip, tarsi jiems tai būtų „pramoga“ ir „ego patenkinimas“.

Papasakojau jam apie kitą sutiktą ukrainietę, 60-metę Viktoriją, kuri prieš išeidama į pensiją dirbo inžiniere. Rusijos kariškis jos „Facebook“ profilyje pamatė Ukrainos vėliavą su užrašu „Ukraina virš visko“.

Viktorija pasakojo, kad kareivis nukreipė jai į veidą automatą ir pradėjo grasinti: „Tu supūsi rūsyje!“ Tada, sako Viktorija, kareivis jai spyrė koja. Ji nesupranta, kodėl jis taip pasielgė: „Ką aš padariau? Kokią teisę jie turi?“.

Andrejus sako, kad negali paaiškinti kariškių elgesio. „Netgi bandau tai kaip nors pateisinti. Įtikinti save, kad tame yra logikos“, – sako jis apie „filtravimą“.

Tačiau „nėra jokios logikos“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos