Hadžas, vienas didžiausių metinių žmonių susibūrimų pasaulyje ir vienas islamo religijos stulpų, šiemet vyksta valdžiai siekiant apsaugoti maldininkus nuo dviejų mirtinai pavojingų virusų, Ebolos ir koronaviruso MERS, ir tvyrant tarp musulmonų plačiai paplitusiam pasibjaurėjimui „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais.
Pareigūnai sako, kad tęsti pranašo Muhammado 1400 metų tradicijos iš užsienio atvyko beveik 1,4 mln. tikinčiųjų, kurie prisidėjo prie maldininkų iš pačios Saudo Arabijos.
Saudo Arabija ir dar keturios arabų valstybės prisidėjo prie Vašingtono, Sirijoje vykdant smūgius iš oro prieš IS kovotojus, kurie paskelbė „kalifatą“, apimantį Iraką ir Siriją, ir kurie jau įvykdė virtinę žiaurių nusikaltimų.
Pareigūnai sako, kad tęsti pranašo Muhammado 1400 metų tradicijos iš užsienio atvyko beveik 1,4 mln. tikinčiųjų, kurie prisidėjo prie maldininkų iš pačios Saudo Arabijos.
„Tai nuostabus jausmas“, – prieš išvykdama iš Mekos sakė 60 metų Aziza Yousfy iš Alžyro, kuriai pamatyti Miną ir Arafato kalną „visada buvo svajonė“.
Ant Arafato kalno pranašas Muhammadas, po to, kai vadovavo savo sekėjų hadžui, pasakė paskutinį pamokslą.
Vyrai per hadžą vilki baltus drabužius be siūlių, iš dviejų audinio gabalų. Tokia apranga simbolizuoja tyrumą ir akcentuoja maldininkų vienybę nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pilietybės.
Vyrai per hadžą vilki baltus drabužius be siūlių, iš dviejų audinio gabalų.
Moterys taip pat paprastai vilki baltai, drabužis turi dengti visą kūną, išskyrus veidą ir rankas.
Ėjimas į Miną žymi oficialią hadžo pradžią aštuntą musulmonų kalendoriaus mėnesio Zul Hidžos dieną.
Minoje maldininkai melsis ir ilsėsis, o paskui eis prie Arafato kalno, kur penktadienį vyks piligriminių ritualų kulminacija.
