Mykolajivas nepasiduoda – viltis ir ryžtas bombų talžomame uostamiestyje

Anos Svetlajos šaldytuvas – be durų. Neseniai rusų raketa jas išsprogdino. Atsikabinusios durys ją išgelbėjo – apsaugojo jos krūtinę nuo skeveldrų, kai ji apalpo kraujo baloje.
Mykolajivas
Mykolajivas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Buvo beveik septinta valandą ryto, kai 67 metų A.Svetlaja savo namuose viename gyvenamajame Juodosios jūros uostamiesčio Mykolajivo rajone ruošdama pusryčius pajuto, kaip jos pasaulis sprogsta metalo šukių, stiklo ir šiukšlių kruša.

Jos veidas dabar – įpjovimų ir mėlynių mozaika, tačiau žvilgsnis – orus.

„Rusai mūsų tiesiog nemėgsta. Norėtume žinoti, kodėl!“ – tepasakė ji.

Paskui A. Svetlaja, į pensiją išėjusi medicinos sesuo, apžiūrėjo savo nedidelį butą, kuriame dvi jos seserys bandė kažkaip atkurti tvarką.

„Ir tai daro mūsų broliai rusai, – baisėjosi viena jų, Larisa Kryžanovska. – Net nepasakyčiau, kad jų nekenčiu, man jų tiesiog gaila.“

Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos nesiliauja talžyti Mykolajivo, nusivylusios, kad nepavyksta jo užimti ir prasiveržti į vakarus Odesos link. Tačiau miesto pasipriešinimas tik sustiprėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų