„Financial Times“: Maskva nemato galimybės užbaigti karą Ukrainoje diplomatiniu keliu ir tikisi ilgos kovos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Iš nelaisvės ištrūkęs karys mano, kad tų civilių, kurie tariamai dingo be žinios Mariupolyje, iš tiesų nebėra tarp gyvųjų, rašo UNIAN.

Iš nelaisvės išvaduotas atskirojo specialiosios paskirties būrio „Azov“ kovotojas Vladyslavas Žaivoronokas (šaukinys „Vikipedija“) papasakojo, kad rusų okupantai Mariupolyje „civilius gyventojus degino ištisais kvartalais“.

Kadras iš transliacijos/Vladyslavas Žaivoronokas

Tai jis sakė per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo „Azovstal“ gynėjai, grįžę į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją po apsikeitimo karo belaisviais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Bendras įvairių sparnuotųjų raketų, kurias Rusija panaudojo prieš Ukrainą, skaičius artėja prie 3500.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo pranešime, paskelbtame jo „Telegram“ kanale.

„Rusijos artilerijos smūgių tiesiog neįmanoma suskaičiuoti – jie tokie intensyvūs“, – Ukrainos lyderį cituoja „Unian“.

V.Zelenskis pabrėžė, kad teroristinė valstybė „nenustoja žaisti su tarptautinėmis struktūromis ir vėl drįsta sušaukti JT Saugumo Tarybą, kad ši aptartų jos pačios provokacijas, jos pačios terorą Zaporožės AE“.

Rusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas.

Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.

Derybų metu Maskva nori „įšaldyti konfliktą, išlaikant status quo okupuotose Ukrainos teritorijose“, pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michaila Podoliakas

Rusija „siunčia savo pasiūlymus per įvairius tarpininkus“, sakė prezidento patarėjas, tačiau jų neįvardino, nes Kijevas šiuo metu nepalaiko politinių ryšių su Rusija.

Rugpjūčio pradžioje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas keletą kartų siūlėsi tarpininkauti.

Penktadienį Turkijos vadovas pirmą kartą per pusę metų lankėsi Ukrainoje.

Ukraina įsitikinusi, kad Maskva iš tiesų nenori rimtų taikos derybų, sakė M.Podoliakas. Pasak jo, Rusija tiesiog bando užsitikrinti „savo kariuomenės operacijų pertrauką“ prieš pradėdama naują puolimą.

Kyjivas atsisako derėtis dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Jis nori susigrąžinti tas teritorijas, taip pat prorusiškų separatistų valdomas teritorijas rytuose ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

„Visi kiti scenarijai... tėra pavojinga operacinė pauzė prieš naują karo etapą, – sakė M.Podoliakas. – Ukrainiečiai priešinsis, kiek reikės.“

„Tai yra egzistencinis karas, mes neturime jokio kito sprendimo. Atsisakyti kovos reiškia ne tik Ukrainos valstybės, bet ir visų jos civilių gyventojų sunaikinimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pirmosios abiejų kariaujančių pusių derybos pirmosiomis karo savaitėmis nedavė jokių konkrečių rezultatų.

JAV valstybės departamentas tai nurodė pareiškime, kurį citavo JAV žiniasklaida. Pareiškime teigiama, kad nuo vasario 24 d. JAV jau neleido atvykti maždaug 5 000 asmenų, vienaip ar kitaip susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje, ir šis darbas bus tęsiamas.

Tačiau tuo pat metu JAV nenori užblokuoti tų, kurie buvo persekiojami Rusijoje, ir tų, kuriems gresia pavojus. „Norime nubrėžti aiškią ribą tarp Rusijos vyriausybės ir žmonių Rusijoje“, – sakoma pareiškime.

BBC primena, kad Baltijos šalys, Čekija ir Lenkija pritaria visiškam vizų, ypač turistinių, uždraudimui rusams. Suomija smarkiai sumažino vizų išdavimą. Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Europos Komisija iš esmės nepritaria tokiam draudimui. Rusijos užsienio reikalų ministerija galimą draudimą vadina „diskriminacija“.

Pirmasis dokumentas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai gali būti parengtas jau rugpjūčio 29–30 d.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tai pranešė pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos vadovų patarėjais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

„Saugumo garantijas laikome labai svarbiu klausimu, nuolat apie tai kalbame su visais savo partneriais. Apie tai šiandien taip pat buvo kalbėta, džiaugiuosi, kad mūsų partneriai rodo susidomėjimą... Iki šio mėnesio pabaigos, manau, 29 ar 30 dienos, galime tikėtis pirmojo dokumento“, – sakė jis.

Pasak A.Jermako, šiuo metu vyksta darbas. Jis jau perskaitė tekstą ir tai bus „labai galingas dokumentas“.

Tvyrant aukštai įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, du JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-52 vėliau pirmadienį praskris virš Balkanų, Vašingtonui siekiant parodyti įsipareigojimą NATO sąjungininkams.

Abu orlaiviai žemai skris virš vyriausybės pastato Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje ir Skanderbego aikštės Albanijos sostinėje Tiranoje. Paskui skrydis tęsis virš Juodkalnijos pakrantės ir Lovrijenaco forto Kroatijos Dubrovnike.

„Kiekvieno praskridimo tikslas – pademonstruoti JAV atsidavimą ir garantijas NATO sąjungininkams bei partneriams Pietryčių Europoje“, – sakoma Amerikos oro pajėgų Europoje pareiškime.

„B-52H Stratofortress“ yra tolimojo veikimo sunkusis bombonešis, galintis nešti plačiausią ginkluotę JAV arsenale.

NATO sąjungininkės stiprina Aljanso rytinį flangą laivais ir naikintuvais, reaguodamos į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Birželį JAV karinės oro pajėgos taip pat pasiuntė du naikintuvus F-35 atlikti žemų skrydžių virš Baltijos šalių.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J.Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste. 

„Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis.

„Žinoma, kad tai būtų didelė misija. Manau, kad tai būtų didelė misija“, – sakė jis ir pridūrė, kad „bet kokia misija turi atitikti konflikto lygį“.

Vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusi Rusija sukėlė didžiausią konfliktą Europoje per kelis dešimtmečius. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų.

Europos ir JAV tiekiama karinė technika, šaudmenys ir žvalgybos duomenys leido Ukrainos pajėgoms sulėtinti Rusijos pajėgų veržimąsi Donbase ir Juodosios jūros pakrantėje, bet jų visiškai nesustabdė.

„Suprantama, kad karas, kuris tęsiasi ir, atrodo, tęsis ilgai, apsunkina apsirūpinimą ne tik amunicija“, – sakė J.Borrellis.

„Būtent apie tai diskutuoja valstybės narės ir tai bus aptarta politiniame lygmenyje kitą savaitę“, – kalbėjo jis.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį sakė, kad kare prieš Rusijos užpuolikus žuvo beveik 9 tūkst. ukrainiečių gynėjų.

„Šiame kare dalyvauja ne tik kariškiai ir ne tik tie, kurie paėmė ginklą – mūsų maži vaikai, kurie visiškai niekuo nekalti, išskyrus tai, kad jie gimė būtent čia ir šiuo metu.

Nuotr. iš V.Zalužno „Facebook“ paskyros/Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Jie tikrai nieko nesupranta, kas vyksta, bet jiems būtinai reikia apsaugos prie Soledaro, Bachmuto, Velika Novosilkos ir čia, nes jų tėvas išėjo į frontą ir gali būti vienas iš beveik 9 tūkstančių žuvusių didvyrių“, - kalbėjo V.Zalužnas.

Maskva nemato galimybės diplomatiniu keliu užbaigti karą Ukrainoje ir tikisi užsitęsusio konflikto. Tai pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas, rašo „Financial Times“.

Anot jo, tiesioginių pokalbių tarp Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nebus. Kartu Rusijos diplomatas tvirtina, kad JAV ir kitos NATO šalys esą daro spaudimą Ukrainai pasitraukti iš derybų.

„Dabar nematau galimybės diplomatiniams kontaktams. Ir kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo sunkiau bus rasti diplomatinį sprendimą“, – sakė G.Gatilovas.

Rusijos diplomatas taip pat atmetė galimą JT kaip tarpininko tarp Maskvos ir Kyjivo vaidmenį, kaltindamas organizaciją karo „politizavimu“ ir abejodamas jos autoritetu.

„Pasaulis pasikeitė ir JT niekada nebebus tokios, kokios buvo anksčiau... Manau, [susitarimas dėl grūdų] yra vienintelis pavyzdys, kad jie atliko praktinį vaidmenį bandydami tarpininkauti“, – mano G.Gatilovas.

Pamaskvėje šeštadienį buvo susprogdintas visuomenininko Aleksandro Dugino, kurio ultranacionalistinės idėjos, kaip manoma, padarė didelį poveikį autoritarinio prezidento Vladimiro Putino politikai, automobilis. Per incidentą žuvo jo duktė Darja Dugina.

Nepatvirtintais duomenimis, mergina sėdo paskutinę minutę į tėvui priklausantį automobilį, todėl manoma, kad būtent jis buvo taikiniu.

Pirmadienį Maskva pareiškė, kad A.Dugino dukrą susprogdino ukrainietė, kuri neva po to pabėgo į Estiją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Instagram“ nuotr./Darija Dugina

Talino teismas 50-metį Aleksandrą Hannineną pirmadienį pripažino kaltu dėl Ukrainos valstybinės vėliavos išniekinimo ir įpareigojo jį atlikti 510 valandų viešųjų darbų.

A.Hanninenas turės atlikti šią bausmę per dvejus metus, taip pat apmokėti beveik 500 eurų kainavusias procedūrines išlaidas.

Pasak prokurorų vyras praėjusią savaitę išniekino vėliavą, nusivalęs į ją kojas.

Anot teismo, A.Hannineno kaltė buvo visiškai įrodyta, nes vaizdo įraše aiškiai matyti išniekinimo veiksmai, taip pat girdėti kaltinamojo pareiškimas, kad jis jaučiasi patenkintas, kai „šių“ žmonių vėliava yra jam po kojomis.

Ikiteisminio tyrimo metu vyras savo kaltės nepripažino ir teigė, kad įraše parodytas daiktas tebuvo atsitiktinė audeklo skiautė, panaši į Ukrainos vėliavą. Tačiau teisme jis pakeitė savo poziciją – pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų.

Ukrainos kariuomenės oro pajėgos neatmeta ginkluotų priešo provokacijų Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24 d.

„Tačiau mūsų kariuomenė yra pasirengusi bet kokiems scenarijams, net ir kriziniams“, – pareiškė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.

„Mūsų kariuomenė pasiruošusi bet kokiam scenarijui... svarstomi įvairūs variantai, krizinės situacijos. Oro pajėgų kariai gins mūsų dangų. Pirmiausia reikia žinoti, kam ruošiasi priešas, vykdoma nuolatinė žvalgyba, reikia žinoti, kokias pajėgas ir priemones priešas telkia ties mūsų siena“, – sakė atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį gyrė nacionalinę vėliavą kaip šalies, pasiryžusios ginti savo interesus ir išlikti ištikimai tradicinėms vertybėms, simbolį.

Vaizdo kreipimesi, paskelbtame minint Nacionalinės vėliavos dieną, V.Putinas tiesiogiai nepaminėjo jau šešis mėnesius vykstančios, kaip jis vadina, „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, bet pakartojo kai kuriuos argumentus, kuriais jis grindė būtinybę įsiveržti į kaimyninę šalį.

„Troškimas gyventi pagal savo valią, patiems rinktis savo kelią ir juo eiti tapo mūsų liaudies genetinio kodo dalimi, – kalbėjo jis. – Esame tvirtai nusiteikę tarptautinėje arenoje vykdyti tik politiką, atitinkančią tėvynės fundamentalius interesus.“

V.Putinas ir kiti pareigūnai teigė, kad Rusijos sprendimas pasiųsti pajėgas atakuoti Ukrainos faktiškai yra priemonė, skirta apsisaugoti nuo Vakarų laipsniško skverbimosi.

Kremliaus vadovas taip pat sakė, kad rugsėjį mokslo metus pradedančiose Rusijos mokyklose kiekvienos savaitės pradžioje bus rengiamos vėliavos iškėlimo ir valstybės himno giedojimo ceremonijos.

Sevastopolio okupacinė valdžia po daugybės sprogimų pradėjo tikrinti bombų slėptuves, pranešė vadinamasis Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.

„Kadangi pas mus (Sevastopolyje – red.) dar yra „geltonasis lygis“, savaitgalį patikrinau slėptuvių būklę. Daviau įsakymą visur, kur yra slėptuves, pastatyti ženklus. Pažymėkite rūsius lentelėmis su telefono numeriais ir buto numeriais, kur yra raktai“, – teigė jis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad Lietuvos Ukrainai dovanotas bepilotis orlaivis „Bayraktar Vanagas“ jau vykdo kovines užduotis. Ministras pasidalijo Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo atsiųsta nuotrauka, kurioje užfiksuotas „Bayraktar Vanagas“ prieš kovines užduotis.

„Daugiau detalių parašyti negalime, bet jis yra Ukrainos pajėgose ir vykdo kovines užduotis“, – rašo A.Anušauskas.

Vėliau ministras pasidalijo iš Ukrainos gautais vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip „Bayraktar Vanagas“ sunaikina priešo taikinį.

Rusų okupantai pradėjo raketų ataką prieš infrastruktūros objektą Odesos srityje, informavo operatyvinė komanda „Pietūs“.

„Odesos srityje ryte priešas pradėjo raketų ataką prieš vieną iš regiono infrastruktūros objektų. Iš lėktuvo Su-35, Juodosios jūros kryptimi, buvo paleista raketa X-59“,  – rašoma pranešime.

Pasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Fronto linija kol kas yra stabili, galime  galbūt įvertinti kaip lūžį, kad vos ne mėnesį ta fronto linija keičiasi minimaliai, pajėgas abi pusės perskirsto į skirtingus fronto ruožus. Ir aš matau, kad tos operacijos, įvykdytos Kryme, rodo ukrainiečių išaugusias galimybes, – žurnalistams pirmadienį sakė A.Anušauskas. – Ir tas žengimas toliau vykdant tokias operacijas okupuotose teritorijose iš tikrųjų gali ukrainiečių kariuomenei pagelbėti ateities operacijose“.

Jungtinės Karalystės žvalgyba šią savaitę pranešė, kad po keleto gaisrų ir sprogimų kariniuose objektuose Rusijos aneksuotame Kryme saugumas šioje teritorijoje akivaizdžiai sumažėjo ir tai turėtų kelti Rusijos vadams vis didesnį rūpestį.

Praėjusią savaitę kone kasdien okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai: Ukraina pranešė smogusi Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto. Pranešta apie smūgius ir didžiausioje okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke Sevastopolyje, taip pat Kerčės mieste.

Savaitgalį sprogimai užfiksuoti Eupatorijoje ir Bachčysarajuje.

Jungtinės Karalystės žvalgybos teigimu, gaisrai ir sprogimai Kryme rodo, kad saugumas šioje teritorijoje akivaizdžiai sumažėjo ir tai turėtų kelti Rusijos vadams vis didesnį rūpestį.

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sureagavo į „siaubo istorijas“, kad rugpjūčio 24 dieną Rusija gali rengti plataus masto provokacijas Ukrainoje ir didžiulius artilerijos apšaudymus.

„Tikriausiai yra pavojus, nors aš skeptiškai žiūriu į masinį apšaudymą ar kažką panašaus. Paaiškinsiu kodėl. Rusai dabar ieško būdų, kaip derėtis. Ir bet koks eskalavimas juos stumia atgal“, – sakė jis.

O.Arestovyčius pridūrė, kad „kelti statymus“ šiuo metu yra „labai kvaila“ iš jų pusės.

„Bus daug sąmokslų, daug grasinimų. Mes ruošiamės. Negalime nepaisyti grėsmių. Jei pasigirs oro pavojaus signalas, neignoruokite jo artimiausiomis dienomis. Tačiau aš netikiu masiniais apšaudymais, ypač Kyjive“, – sakė O.Arestovyčius.

Kyjivo miesto karinė administracija uždraudė masinius renginius mieste nuo rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 25 d. Sprendimas priimtas dėl didelės Rusijos raketų atakų tikimybės.

„Nuo rugpjūčio 22 iki 25 d. draudžiami masiniai renginiai, taikūs susirinkimai, mitingai ir kiti renginiai, susiję su gausiu žmonių susibūrimu“, - sakė administracijos spaudos atstovė Kateryna Dacenko. 

Ukraina toliau vykdo kontrpuolamuosius veiksmus Chersono regione, naikindama priešo pajėgas, amuniciją, įrangą, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo štabo atstovė Natalija Humeniuk.

„Mes gana sistemingai ir metodiškai atliekame tuos pačius veiksmus, kurie vadinami kontrpuolimu. Jei visi tikėjosi, kad tai bus kariuomenės didinimas ir žygis per Chersono srities stepes, tai veltui.

Šiuolaikinio karo sąlygomis kontrpuolimas atrodo kitaip. Iš esmės tai priešo pajėgų išsekinimas. Tai mes ir darome – naikiname šaudmenų sandėlius, vadovybės postus, smūgiuojame ten, kur priešas sutelkia savo jėgas, ginklus ir įrangą. Visa tai rimtai veikia karių kovinę dvasią“, – sakė ji.

Per 179 plataus masto invazijos dienas Rusijos kariuomenė neteko 45,4 tūkst. savo karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pasak jo, rusų Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko sunaikinti 1919 rusų tankų, 1032 artilerijos sistemas, 234 lėktuvus, 198 sraigtasparnius. 

Per praėjusią parą didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi. 

Laikinai rusų okupuoto Donecko gyventojai praneša apie sprogimą, gaisrą ir detonaciją dar viename Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlyje.

Propagandistai pranešė, kad Ukrainos gynėjai smogė sandėliams buvusio Aušano prekybos centro teritorijoje.

 Vietos gyventojai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti sprogimai ir detonacijos šio prekybos centro apylinkėse.

Rusija gali surengti naują didelį puolimą Ukrainoje, jam tikriausiai jau ruošiamasi. Tokią nuomonę interviu UNIAN išsakė Razumkovo ekonominių ir politinių tyrimų centro karinių programų direktorius Mykola Sungurovskis.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir karinė-politinė vadovybė yra pasirengusios galimam padėties pablogėjimui dėl priešo veiklos prie sienos ir fronto linijoje.

„Masinio puolimo Ukrainos nepriklausomybės dieną variantas nėra atskiras nuo kitų planų. Tai gali tapti didelės puolimo kampanijos dalimi. Reikia nepamiršti, kad Rusijos Federacija turi rezervus, prie Mulino dar formuojasi trečias kariuomenės korpusas. Visoje Rusijoje formuojasi dar 40 savanorių batalionų. Nemanau, kad jie bus pagrindiniu smūgio kumščiu. O ta grupuotė, kuri renkama Baltarusijoje – gali“, – mano ekspertas.

S-300 kompleksų telkimą Baltarusijoje M.Sungurovskis pavadino  bandymu parodyti tariamą pasiruošimą atakoms prieš antžeminius taikinius.

„Taip bandoma parodyti, kad ruošiamos atakos prieš antžeminius taikinius. Iš tikrųjų ruošiama didelė puolamoji operacija, kuriai būtina sustiprinta oro gynyba. Grupuotės stiprinimas Baltarusijoje yra vienas iš rengiamos puolimo operacijos ženklų. Tačiau tai nebūtinai įvyks“, – sako ekspertas.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas naujausiose ataskaitoje skelbia, kad Rusijos kariuomenė parodė nuolatinį nesugebėjimą paversti nedidelių taktinių laimėjimų operacijų sėkme, o tai greičiausiai neleis Rusijai artimiausiais mėnesiais pasiekti reikšmingos teritorinės pažangos mūšio lauke.

Analitikai taip pat cituoja Ukrainos karinę žvalgybą, kuri praneša, kad Rusija ir Baltarusija pasiekė susitarimą, jog Baltarusija suremontuotų sugadintą Rusijos aviacijos įrangą. Šis susitarimas galėtų būti dalis Rusijos pastangų panaudoti laisvesnį sankcijų režimą Baltarusijai siekiant apeiti sektorines sankcijas Kremliui.

Taip pat Rusijos okupacinė valdžia prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną rugpjūčio 24-ąją suaktyvino filtravimo priemones ir grobimus okupuotose teritorijose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad šią savaitę, kai šalis minės 31-ąsias nepriklausomybės metines, Rusija gali žengti provokacinį žingsnį ir surengti į nelaisvę paimtų ukrainiečių teismą.  

V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi citavo žiniasklaidos pranešimus, esą trečiadienį, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, Rusija gali surengti viešą teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio uostamiesčio gynėjams.

Ukrainos nepriklausomybės diena šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.

„Kad ir ką galvotų okupantai, kad ir ką jie planuotų, mūsų valstybės reakcija bus visiškai suprantama. Jei šis niekingas teismo procesas įvyks, jei mūsų žmonės bus atvežti į tas patalpas pažeidžiant visus susitarimus, visas tarptautines taisykles... Tai bus riba, kai nebebus įmanomos jokios derybos“, – sakė V.Zelenskis savo vaizdo kreipimesi.

„Rusija pati atkirs save nuo derybų. Jokių pokalbių nebebus. Mūsų valstybė viską pasakė“, – kalbėjo prezidentas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pirmadienio naktį rusų karinės pajėgos apšaudė Mykolajivą ir Charkivą. Abiejuose  miestuose griaudėjo sprogimai, buvo girdimi oro antskrydžių pavojaus signalai.

Kaip rašo naujienų agentūra UNIAN, Mykolajive iš karto po oro antskrydžio pavojaus signalo nugriaudėjo sprogimas. Liudininkų teigimu, jis buvo stiprus.

Tuo metu Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė kad per apšaudymą sugriautas dviejų aukštų pastatas, kilo nedidelis gaisras.

Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo.