Tarp asmenų, kam suteikiama malonė, yra J.Guaido asistentas Roberto Marrero ir įstatymų leidėjai Gilberas Caro bei Renzo Prieto. Visas pavardes pirmadienį per valstybinę televiziją išvardijo Venesuelos komunikacijų ministras Jorge Rodriguezas.
Prezidento įsakas „įsigalioja nuo jo paskelbimo“, o teismai „privalės nedelsdami įgyvendinti priemones, kad minėti asmenys būtų išlaisvinti“, sakė J.Rodriguezas.
R.Marrero buvo areštuotas pernai kovą ir apkaltintas priklausęs „teroristinei kuopelei“, planavusiai atakas N.Maduro vyriausybei destabilizuoti.
Paties J.Guaido nebuvo sąraše asmenų, kam suteikiama malonė, nors jo atžvilgiu yra pradėta keletas bylų.
Į šį 110 asmenų sąrašą taip pat įtrauktas opozicijos įstatymų leidėjas Freddy Guevara, 2017 metais, po 125 gyvybių pareikalavusių antivyriausybinių protestų pabėgęs į Čilės ambasadą Karakase.
Aukščiausiasis Teismas, kuris buvo apkaltintas pataikavimu režimui, nurodė iš jo atimti laisvę išvykti iš šalies.
Sąraše yra ir seniausios Venesuelos partijos „Demokratinis veiksmas“ (Acción Democrática, AD) vadovas Henry Ramosas Allupas.
Be to, malonė suteikta kai kuriems asmenims, kurių atžvilgiu pradėta dar neišspręstų teismo bylų, įskaitant tremtyje gyvenančius opozicijos įstatymų leidėjus.
„Malonė ar įžeidimas, nei Maduro yra prezidentas, nei aš esu nusikaltėlis“, – rašė tremtyje gyvenantis įstatymų leidėjas Americo De Grazia.
„Jei jūs (Maduro) norite prisidėti prie taikos Venesueloje, suteikite malonę šaliai nuo valdžios uzurpacijos, nutraukite okupaciją, dėl kurios mūsų žmonės patyrė tragediją, ir galbūt tada turėsime už ką padėkoti“, – pridūrė jis.
Opozicija laiko N.Maduro uzurpatoriumi dėl jo perrinkimo 2018 metais vykusiuose rinkimuose, kuriuos daugelis laiko suklastotais.
Pernai sausį J.Guaido, pasinaudodamas savo, kaip parlamento pirmininko, pozicija, metė iššūkį N.Maduro valdžiai. Jis pasiskelbė laikinuoju šalies prezidentu. J.Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažįsta daugiau kaip pusšimtis šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma ES valstybių.
J.Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažįsta daugiau kaip pusšimtis šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma ES valstybių.
„Legitimumo“ paieškos
Pranešimas apie opozicijos atstovams suteikiamą malonę buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai N.Maduro pareiškė palaikąs priemones, kuriomis siekiama „susitaikymo“ ir „dialogo“ prieš gruodžio rinkimus giliai poliarizuotoje Pietų Amerikos valstybėje.
J.Guaido ir pagrindiniai opozicijos veikėjai jau pažadėjo boikotuoti šį balsavimą dėl skaidrumo trūkumo Aukščiausiajam Teismui paskyrus rinkimų pareigūnus – šį vaidmenį turėjo atlikti opozicijos kontroliuojama Nacionalinė Asamblėja.
Svarbiausias sprendimo dėl malonės suteikimo tikslas yra „įteisinti“ artėjančius rinkimus, naujienų agentūrai AFP sakė visuomenės apklausų agentūros „Delphos“ analitikas Felixas Seijasas.
N.Maduro „nusileidžia dėl vieno iš opozicijos ilgalaikių reikalavimų derybose“, pridūrė jis.
Rafaelio Alvarezo Loschero iš konsultavimo bendrovės „Iuriscorp“ teigimu, N.Maduro bando „tiesti tiltus“ su tokiomis galiomis kaip Europos Sąjunga.
Idėja yra suteikti „legitimumo“ įspūdį rinkimams, kad N.Maduro galėtų perimti Nacionalinės Asamblėjos kontrolę, sakė jis.
„Maduro reikia priimti sprendimus dėl išorės skolos, jam reikia kapitalo, jam reikia paskolų, skolų restruktūrizavimo, Venesuelai reikia pinigų“, – pridūrė R.Alvarezas Loscheras.
Bet tai neįmanoma, nes Venesuelai taikomos tarptautinės sankcijos, kurioms pirmiausia vadovauja JAV.
N.Maduro reikalingas legitimumas, kad jis galėtų siekti sankcijų sušvelninimo.
Venesuela turi milžiniškas naftos atsargas, tačiau šaliai vadovaujant N.Maduro, ji paniro į krizę: išaugo skurdas, infliacija yra didžiausia pasaulyje, valiuta tapo praktiškai bevertė, o naftos gavyba pasiekė žemiausią lygį per 77 metus. Ekspertai dėl to kaltina netinkamą valdymą ir korupciją.
