Pirminiais duomenimis, kasdien į vandenį patenka maždaug 200 tūkst. galonų (760 tūkst. litrų) naftos, tai yra nuo balandžio 20 dienos, kai įvyko avarija, išsiliejo jau daugiau kaip 1,6 mln. galonų (6 mln. litrų).
Kaip nurodė T.Allenas, tiksliai įvertinti šios ekologinės katastrofos masto kol kas neįmanoma.
Tačiau aplinkos apsaugos ekspertai perspėja, kad jos mastai gali viršyti 1989 metais įvykusią technogeninę nelaimę, kai iš tanklaivio „Exxon Valdez“ prie Aliaskos krantų išsiliejo 11 mln. galonų (42 mln. litrų) naftos.
Kaip paaiškino T.Allenas, pagrindinės pastangos turi būti nukreiptos į tai, kad būtų blokuotas po vandeniu esantis gręžinys. Jeigu to nepavyks padaryti, nafta gali tekėti iš jo dar tris mėnesius, pranešė jis.
Ekologinę padėtį blogina tai, kad stiprus vėjas, pučiantis į krantą, ir bangos nuneša dalį užvarų, pastatytų, kad dėmė nesiplėstų.
Pasak ekspertų, katastrofos grėsmė darosi vis realesnė, nes nafta jau ima pasiekti JAV pakrantės ruožą – Luizianos valstijos krantus.
Sprogimas Meksikos įlankoje veikusioje naftos platformoje „Deepwater Horizon“, kurią eksploatuoja bendrovė „British Petroleum“, įvyko dėl kol kas nenustatytų priežasčių. Per šį incidentą vienuolika žmonių žuvo, o pati platforma buvo smarkiai sugadinta ir nuskendo.
Ketvirtadienį Luizianos gubernatorius Bobby Jindalas paskelbė valstijos teritorijoje nepaprastąją padėtį, o po dienos tokių pačių priemonių ėmėsi Floridos ir Alabamos gubernatoriai.
Technogeninės katastrofos vietą sekmadienį ketina aplankyti JAV prezidentas Baracas Obama, kuris paragino panaudoti „visus prieinamus išteklius“ nelaimės padaliniams likviduoti.
Savo ruožtu šalies gynybos sekretorius Robertas Gatesas davė nurodymą nusiųsti į kovą su naftos dėme Nacionalinę gvardiją.
