Ekspertai ir aktyvistai apimti siaubo, kad Jungtinėse Valstijose Donaldo Trumpo figūra pamažu tampa norma. Jie baiminasi, kad D. Trumpo asmeniniai įžeidinėjimai, panieka tiesai, pykčio protrūkiai ir neįtikėtina arogancija taps Amerikos politinio gyvenimo dalimi. Jie tai vertina kaip beprecedentę grėsmę Jungtinių Valstijų politinei santvarkai.
Politikos mokslų profesorius Brendanas Nyhanas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Visi turėtų suprasti, kad autoritarinius režimus tyrinėjantys mokslininkai ir žurnalistai yra labai sunerimę dėl to, kas šiuo metu vyksta Jungtinėse Valstijose.“ Pateikdamas paraleles su demokratijos Rusijoje sunykimu, B.Nyhanas teigė: „Mūsų institucijos ir elitas pamažu susitaiko su neliberaliu elgesiu. Tai turi liautis.“
Tačiau ar pats elitas ištisus dešimtmečius nesitaikstė su Hillary Clinton ir Baracko Obamos neliberaliu elgesiu, klausia D.Frenchas. Jei paklausytume tokių ekspertų kaip B.Nyhanas, tikroji politinė anomalija yra D. Trumpas. Jis atstovauja kažkokiai grėsmingai jėgai ne tik dėl to, kad yra linkęs į autoritarizmą, bet ir dėl to, kad amerikiečiai esą atmetė savo sistemą vien tam, kad jam suteiktų galių. Tačiau tikrovė visiškai kitokia.
Pasak „National Review“ autoriaus, D.Trumpas buvo ne vienintelis rinkimų biuletenyje įrašytas neliberalus kandidatas; be to, D.Trumpas dalyvavo rinkimuose būtent tam, kad pakeistų neliberalią administraciją. Pirmą kartą naujausioje istorijoje amerikiečiai neturėjo „normalaus“ pasirinkimo. Tiesą sakant, B.Obama ir H.Clinton, kaip politikai, yra taip nutolę nuo normos ir tokie neliberalūs, kad dešimtims milijonų amerikiečių teko prisiversti balsuoti už nepopuliariausią kandidatą JAV politinėje istorijoje D.Trumpą, kad tik juos sustabdytų, inicijuotų jų politikos peržiūrą ir susilpnintų jų ideologinius sąjungininkus.
Pirmą kartą nuo tada, kai pradėta taikyti šiuolaikinė rinkimų sistema, daugumai amerikiečių nepatiko kandidatai į prezidentus. Tik ketvirtis balsavusiųjų už H. Clinton buvo patenkinti kandidatų pasirinkimu. Kaip rašė „The Washington Post“, tai mažiausias rodiklis per daugiau kaip 30 metų.
D.Frenchas mano, kad tokiam nepasitenkinimui yra rimtų priežasčių. Clintonų veiklos principai visada buvo iš esmės neliberalūs, jie elgėsi taip, tartum teisės normos jiems patiems netaikomos ir neturėtų būti taikomos. Užtenka paminėti elektroninio pašto skandalą, dėl kurio bet koks partijos eilinis būtų atsidūręs kalėjime. Ir tai tik vienas iš kontraversiškų epizodų, kurie persekioja Clintonus jau 30 metų. Per visą tą laiką demokratai nepaisė, bandė paaiškinti arba kaip nors pagrįsti tokį jų netinkamą elgesį tik dėl to, kad Clintonai nuolat atnešdavo pergalių rinkimuose.
Tiesa, B.Obama neturėjo nieko bendra su ilga Clintonų asmeninės korupcijos istorija, tačiau jo administracijai taip pat buvo būdinga liberalumo stoka. Vadovaudamasi nuostata, kad tikslas pateisina priemones, B.Obamos administracija buvo kone visiškai atsisakiusi įprasto teisėkūros proceso. Jie ėmėsi radikalių pradinių ir aukštųjų mokyklų reformų, ribojo žodžio laisvę ir propagavo radikaliausią požiūrį į lytį ir žmogaus seksualumą. Jie nepaisė Konstitucijos, taip tarsi mesdami iššūkį teismams.
Ką jau kalbėti apie autoritarinę bangą, kuri B.Obamos valdymo metais nusirito per tuos regionus, kuriuose buvo įsitvirtinę demokratai. O universitetų miesteliuose nebeliko jokių kitų temų, išskyrus tai, kaip užtikrinti politinį korektiškumą ir išvengti žodinės agresijos.
Ir tuo pačiu metu nusikaltėliai ėmė užpuldinėti policininkus gatvėse, maištaujantys protestuotojai – svaidyti į juos kiaušinius, o Demokratų partija taip susisaistė su visokiais radikalais, kad jos politikai nebesugebėjo tokių veiksmų nedviprasmiškai pasmerkti.
Todėl tenka sutikti su B.Nyhanu, tvirtina straipsnio autorius. Taip, šalies elitas iš tiesų per daug ilgai taikstėsi su neliberaliu elgesiu. Tai turėtų liautis. Tiesą sakant, amerikiečiai reikalauja, kad tai liautųsi.
Autoriaus teigimu, jei trumpam atsitrauktume nuo D. Trumpo, neliberalios Demokratų partijos padėtis dabar yra prasčiausia nuo XIX a., o visiems tiems, kas viešai smerkia D. Trumpą, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tradiciniai respublikonai, tokie kaip Marco Rubio ir Robas Portmanas, pagrindinėse svyruojančiose valstijose [Senato rinkimuose – LRT.lt] pasirodė geriau už respublikonų kandidatą į prezidento postą.
Todėl, D.Frencho nuomone, visai tai – ne tiek poslinkis autoritarizmo link, kiek netolerantiško kairiojo liberalizmo atmetimas. O liberaliesiems kultūriniams terapeutams galima patarti pirmiausiai išgyti patiems. Būtent dėl jų didelio nepakantumo amerikiečiai balsavo už D. Trumpą ir taip jiems pasiuntė žinią. Jei jie apskritai sugeba išklausyti, tai šią žinią išgirs.
