Dėl tokio žingsnio sutarta po pernai įvykdyto sabotažo išpuolio prieš Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius, abiem organizacijoms siekiant stiprinti bendradarbiavimą Rusijai užpuolus Ukrainą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad darbo grupėje dirbs ES ir NATO ekspertai. Jie aiškinsis svarbios infrastruktūros pažeidžiamas vietas ir teiks rekomendacijas, kaip ją geriau apsaugoti.
„Matėme „Nord Stream“ sabotažą, parodžiusį, kad mums reikia būti pasirengusiems ir... atremti šią naujo tipo grėsmę“, – sakė U.von der Leyen per susitikimą su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
-
Prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje telks paramą Ukrainos narystei Aljanse
-
NATO vadovas: Švedija padarė viską, ko reikia, kad įstotų į Aljansą
-
NATO ir ES planuoja glaudesnę partnerystę Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje
-
NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją
-
NATO vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant kliūčių, į Aljansą įstos abi Šiaurės šalys
-
G.Nausėda: bendra NATO ir ES deklaracija siunčia stiprią transatlantinės vienybės žinią
NATO generalinis sekretorius sakė, kad abi organizacijos „nori drauge aiškintis, kaip padidinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros, technologijų ir tiekimo grandinių atsparumą“.
„Tai bus svarbus žingsnis siekiant, kad mūsų visuomenės būtų stipresnės ir saugesnės“, – sakė J.Stoltenbergas.
Maskvos invazija į Ukrainą smarkiai paveikė Europos saugumo sąrangą ir paskatino raginti ES ir JAV vadovaujamą NATO glaudžiau bendradarbiauti dėl žemyno saugumo.
Abi organizacijos, kurios turi 21 bendrą narę, antradienį pasirašė bendradarbiavimo pažadą savo partnerystę pakelti į „kitą lygį“.
Jos taip pat pažadėjo didinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją.
„Pastarosiomis dienomis matėme įnirtingas kovas aplink Bachmutą ir Soledarą Ukrainos rytuose, – sakė J.Stoltenbergas. – Tai dar kartą parodo savo tėvynę ginančių ukrainiečių pajėgų drąsą. Tai taip pat parodo, kad gyvybiškai svarbu mums didinti savo paramą.“
Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų, prieš tai Skandinavijos seismologams užfiksavus sprogimus tose vietose. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ gijų.
Tyrimą atlikę Danijos ir Švedijos pareigūnai patvirtino, kad tai buvo sabotažo aktai, o ekspertai sakė, kad tokią operaciją galėjo įvykdyti tik kokia nors valstybė.
Tačiau tyrimų metu kaltininkai nebuvo identifikuoti. Kai kurie Vakarų politikai dėl to kaltino Kremliaus slaptąsias tarnybas.
Po atakų prieš dujotiekius NATO jau padidino savo jūrinius pajėgumus tame regione.
