Ministrai ruošiasi pristatyti naują planą, kuriame numatoma, kad krizės atveju Europoje NATO kontingentas per 30 dienų būtų sustiprintas 30 pėstininkų batalionų, 30 aviacijos divizionų ir 30 karo laivų.
Šio JAV parengto ir 2020-aisiais turinčio įsigalioti plano detalės lieka neaiškios.
Ministrai taip pat veikiausiai paskelbs, kad bus stiprinamos jūrų operacijos, ypač Viduržemio jūroje, kur Rusijos laivai pastaruoju metu persekiojo sąjungininkų laivus.
Numatoma, kad per susitikimą bus palaiminti planai įkurti naujus, 1 200 žmonių turinčius štabus abiejose Atlanto pusėse – Virdžinijos Norfolke ir Vokietijos Ulme. Šios vadavietės būtų atsakingos už logistiką kilus potencialiam konfliktui žemyninėje Europos dalyje.
J.Stoltenbergas: „Jos atliks svarbų vaidmenį prireikus be atidėliojimų perkeliant mūsų karius per Atlantą ir Europos viduje ir užtikrinant, kad turime tinkamų pajėgų tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.“
„Jos atliks svarbų vaidmenį prireikus be atidėliojimų perkeliant mūsų karius per Atlantą ir Europos viduje ir užtikrinant, kad turime tinkamų pajėgų tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku“, – trečiadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Suomijos, kuri nėra NATO narė, kariuomenė pranešė, kad penktadienį „abiejų šalių iniciatyva“ vyks JAV štabų vadų komiteto pirmininko generolo Josepho Dunfordo ir Rusijos Generalinio štabo viršininko generolo Valerijaus Gerasimovo susitikimas.
Aljanso aukščiausio rango kariuomenės pareigūnas balandį jau buvo susitikęs su V.Gerasimovu – tai buvo pirmas tokio pobūdžio dialogas, NATO ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką nuo Šaltojo karo laikų dėl Maskvos sprendimo 2014-aisiais aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Gynybos ministrų sutikimas Briuselyje surengtas likus vos penkioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Prieš metus D.Trumpas pastatė į nejaukią padėtį Vašingtono sąjungininkus, susirinkusius prie jų naujos milijardus eurų kainavusios būstinės, viešai sukritikavęs juos už tai, kad jie skiria nepakankamai lėšų savo gynybos biudžetams.
Prezidentaujant D.Trumpui JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos bei sutarties, ribojančios Irano galimybes vystyti branduolinius ginklus. Mokėdamos didelę kainą, Europos šalys mėgina išsaugoti susitarimą su Teheranu.
Vėliau, birželio 1-ąją, jis įvedė didelius muitus plieno ir aliuminio importui iš Europos ir Kanados, savo sprendimą paaiškinęs susirūpinimu dėl nacionalinio saugumo.
J.Stoltenbergo teigimu, JAV pastaruoju metu investuoja į Europos saugumą daugiau lėšų nei kada nors anksčiau, tačiau net jis pripažįsta, kad yra svarbu suvaldyti aistras Aljanse.
„Kalbant apie NATO, transatlantiniai ryšiai iš tikrųjų sustiprėjo“, – pareiškė Aljanso vadovas.
„Esame platesnio vaizdo dalis, tad ilguoju laikotarpiu NATO ir gynybiniam bendradarbiavimui bus naudinga, jei sugebėsime išspręsti tuos ginčus“, – pridūrė jis.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas trečiadienį pakeliui į Briuselį tikino, kad nesusitarimai dėl prekybos nepadarys poveikio gynybos santykiams.
Muitų įvedimas pastatė J.Mattisą į keblią padėtį, nes šis ne kartą akcentavo, kad itin svarbu puoselėti ir stiprinti ryšius su sąjungininkais, ypač priklausančiais Aljansui. Jis atkakliai ragino valstybes nares daugiau lėšų skirti savo gynybai, taip pat prisidėti prie kovos su islamistais.
Paklaustas, ar D.Trumpo įvesti muitai pakenks gynybos ryšiams su NATO partneriais, įskaitant Kanadą, J.Mattisas atsakė: „Šiuo metu taip nemanau.“
„Ir manau, kad kol kas per anksti vadinti tai prekybos karu“, – pažymėjo jis.
Į ketvirtadienį vykstančio susitikimo darbotvarkę taip pat įtrauktas „dalijimosi našta“ klausimas – NATO principas, pagal kurį valstybės narės turi sąžiningai prisidėti prie bendros gynybos.
Prognozuojama, kad Aljansas paskelbs, jog iki liepos 11–12 dienomis vyksiančio viršūnių susitikimo aštuonios valstybės narės skirs savo gynybos biudžetams numatytus 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Vos kiek daugiau nei pusė iš 15 sąjungininkų parengė veiksmų planus, kuriuose aiškinama, kaip jie ruošiasi pasiekti šį tikslą iki 2024 metų. Vokietija vis dar atsilieka nuo kitų NATO partnerių pagal gynybos biudžeto finansavimą, tad jos atžvilgiu tikriausiai nuskambės daugiau kritikos.
