Paradoksalu, bet JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pastaraisiais metais vis kalbėjusiam apie, suprask, supuvusią ir amerikiečiams per daug kainuojančią NATO, dabar svaidytis tokiais pareiškimais nė nereikia – siautėja kiti.
Jei konkrečiai, Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Jis „The Economist“ davė didžiulį interviu, kuriame, be kita ko, kalbėjo apie Aljanso „smegenų mirtį“ ir suabejojo, ar tikrai veikia NATO kolektyvinės gynybos principas.
Sujudo visi. Ironiška, kad bene labiausiai – Vokietija, nors šios šalies pareigūnų komentarus apie NATO svarbą skeptikams tikrai nesunku vadinti pigia proga vaizduotis Aljanso entuziastais tuo pačiu nenorint investuoti į gynybinius pajėgumus.
Turbūt nenuostabu, kad „Politico“ šią savaitę įžvelgė, esą egzistuoja dvi NATO. Su pirmąja – NATO-1 – viskas lyg ir gerai: šalys narės didina gynybos biudžetus, Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikia greitojo reagavimo pajėgos, perkama ginkluotė.
Bet NATO-2 – labiau politinę Aljanso pusę – kamuoja problemos. Žinoma, politinės. Kaip pastebi leidinys, viešai riejasi prancūzai ir vokiečiai, bet kaltės dėl neaiškios padėties reiktų ieškoti Vašingtone. Kodėl?
Prancūzijos lyderis – realistas?
„Politico“ šaltinių teigimu, neformali vidinė NATO struktūra, kurią sudaro pagrindinius sprendimus priimančios JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija – D.Trumpo eroje jau nebeegzistuoja.
NATO narės Europoje, taip pat Kanada, apie JAV prezidento sprendimus, svarbius jų saugumo ir strateginiams interesams, pastaraisiais metais sužino iš jo paskyros „Twitter“.
Veiksmai kažin ar koordinuojami – akivaizdžiausiu to pavyzdžiu tapo D.Trumpo įsakymas patraukti JAV specialiąsias pajėgas iš Sirijos šiaurės, kur tie kariai veikė greta prancūzų ir britų komandosų. NATO sąjungininkų niekas neinformavo.
Londoną, Berlyną ir ypač Paryžių toks JAV sprendimas dėl Sirijos, leidęs NATO narei Turkijai pasiųsti karius į specialiąją operaciją prieš kurdų pajėgas, kai, vėlgi, buvo apsieita be konsultacijų, įsiutino.
A.Applebaum: daug kam nepatinka tai, kad jis mąsto garsiai, kad jo žodžiai gali sukelti, paspartinti NATO griūtį. Bet Macronas – realistas. Kiti gyvena praeityje.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas tuomet neiškentė ir garsiajame interviu diagnozavo, kad NATO ištikusi „smegenų mirtis“. Esą europiečiams laikas kurti autonominius gynybos pajėgumus, nes JAV nusisuka nuo Senojo žemyno.
E.Macronas nebūtinai klysta. Kaip tviteryje parašė žurnalistė Anne Applebaum, „daug kam nepatinka tai, kad jis mąsto garsiai, kad jo žodžiai gali sukelti, paspartinti NATO griūtį. Bet Macronas – realistas. Kiti gyvena praeityje.“
Anot A.Applebaum, tarp tokių – ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. O jos retoriniai mūšiai su E.Macronu dabar labai įdomūs.
Apsikeitimas replikomis
Nuo E.Macrono interviu „The Economist“ pasirodymo buvo praėjusios vos kelios dienos, kai jis susitiko su A.Merkel per šventinę vakarienę, skirtą Berlyno sienos griūties 30-mečiui.
Prancūzas taip pat neseniai buvo vetavęs iniciatyvą pradėti su Šiaurės Makedonija derybas dėl narystės ES. Toks Paryžiaus sprendimas irgi suerzino Berlyną, tad A.Merkel žodžio kišenėje ilgai neieškojo – „The New York Times“ sužinojo, ką ji pasakė E.Macronui.
„Suprantu jūsų norą, kad politika sukeltų bangas. Bet aš pavargau rinkti duženas. Vėl ir vėl turiu klijuoti jūsų sudaužytus puodelius, kad galėtume susėsti ir išgerti arbatos“, – esą pareiškė Vokietijos kanclerė.
E.Macronas nesutriko ir atsakė negalintis lyg niekur nieko vykti į NATO susitikimą Londone bei apsimesti, kad JAV ir Turkija Sirijoje veikė gindamos Aljanso interesus: „Negaliu sėdėti ir vaizduoti, kad nieko neatsitiko.“
Ambicingas E.Macronas nekantriai stebi, kaip lėtai dirba ir pragmatiškoji A.Merkel, ir vegetuojanti koalicinė vyriausybė Berlyne.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitikė Claudia Major netrukus pareiškė, kad tokių žemumų dvišaliuose Paryžiaus ir Berlyno santykiuose dar nėra mačiusi. Esą kartėlio ir nesusikalbėjimo kaip niekada daug.
Anot C.Major, ambicingas E.Macronas nekantriai stebi, kaip lėtai dirba ir pragmatiškoji A.Merkel, ir vegetuojanti koalicinė vyriausybė Berlyne.
„Jo manevrai kertasi su vokiškąja sistema, kuri dabar veikia labai lėtai, ir koalicija, besistengiančia tiesiog išgyventi. Merkel neturi didelių vizijų ir po 10 metų jau nebepasikeis“, – kalbėjo analitikė.
Pavojingos viešos abejonės
Nuo E.Macrono NATO adresu pasiųstos kritikos atsiribojo ne tik A.Merkel, kuri ją pavadino „drastiška“, bet ir Lenkijos, Jungtinės Karalystės bei kitų šalių, įskaitant Lietuvą, lyderiai.
Kaip pastebi „Politico“, labai nemažai Aljanso narių privačiai sutinka su E.Macrono vertinimu, esą D.Trumpo Amerika nėra patikima, ir baiminasi JAV posūkio Kinijos link.
Tačiau daugeliui, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, geriau besiblaškanti, bet galinga Amerika nei silpnesnė bei savų tikslų turinti Prancūzija. Be to, kam reikėjo kalbėti taip garsiai?
F.Heisbourgas: E.Macronas kalba ne kaip svarbios NATO narės, branduolinės galios lyderis, o kaip tyrimų centro ekspertas.
Juk viešai abejoti Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu – neatsakinga ir pavojinga.
Tokią nuomonę išsakė ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, ir pačios Prancūzijos gynybos analitikas Francois Heisbourgas, kuris pridūrė: „Nors jis bent jau bando tiesiai kalbėti apie problemą, jis kalba ne kaip svarbios NATO narės, branduolinės galios lyderis, o kaip tyrimų centro ekspertas.“
„Macronas ilgalaikėje perspektyvoje turi matymą, kad Europai reikia būti autonomiškesnei ir nuo Kinijos, ir nuo Jungtinių Valstijų.
Bet kartu būtų sunku tai susieti su šiandienos realybe – tai nebūtinai reiškia, kad NATO traukiasi į šešėlį“, – 15min teigė ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Kita vertus, jau minėta A.Applebaum iš dalies gina Prancūzijos prezidentą – jos manymu, prie status quo sugrįžta jau nebebus, o A.Merkel „atsisakymas net įsivaizduoti Europą be Amerikos saugumo skėčio yra pavojingas“.
„Vokietijos, Britanijos ir Lenkijos atsisakymas suvokti Trumpo reikšmę bei ruoštis arba antrajai jo, arba izoliacionisto demokrato kadencijai yra neatsakingas, galvas smėlyje slepiančių stručių elgesys“, – pažymėjo A.Applebaum.
Statistika prieš politinę realybę
L.Kojala nenorėtų sutikti su tais, kurie niršta dėl kai kurių NATO narių atstovų kartojimo, esą viskas gerai.
„Nemanau, kad, tarkime, Vokietija konstatuoja, jog viskas gerai – ten kalbama apie tas pačias problemas, apie persvarstomus santykius su JAV, apie patikimumo politiniame lygmenyje trūkumą.
Negalima nurašyti visko, kas vyksta praktiniame lygmenyje. O juk amerikiečių karių skaičius Europoje valdant Trumpui išaugo. Atsirado NATO priešakinis batalionas. Negalima sakyti, kad Macronas atskleidė realybę, kurią kiti bando maskuoti. Toji realybė daugiaprasmiška“, – svarstė L.Kojala.
Ir iš tiesų – reikalų Londone bus daug. Antai JAV nurodė, kad D.Trumpas norės kalbėtis, žinoma, apie išlaidas gynybai, bet taip pat apie kibernetinius pajėgumus, kritiškai svarbią infrastruktūrą, telekomunikacijas, terorizmą.
O NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris sako, kad jokia krizė Aljanso nėra ištikusi, nusiteikęs parodyti, jog blokas skiria nuosekliai didesnį dėmesį gynybos finansavimui. Pateikiamas ir konkretus skaičius – visu 100 mlrd. JAV dolerių daugiau lėšų Europoje ir Kanadoje.
L.Kojala: negalima sakyti, kad Macronas atskleidė realybę, kurią kiti bando maskuoti. Toji realybė daugiaprasmiška.
Norima ir progreso siekiant paruošti iš 30 karo laivų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 armijos batalionų sudarytas pajėgas, kurios reaguotų į krizinę situaciją per 30 dienų.
Galiausiai europiečiai Londone gali sutikti prisiimti didesnę naštą finansuojant NATO veiklą – kasmet biurokratinė veikla, viršūnių susitikimai, įvairūs posėdžiai ir karinės pratybos kainuoja 1,65 mlrd. eurų.
Karinė mašina sutepta gerai. Bet tikriausiai nekalbėti apie disfunkcinę politinę NATO šeimą negalima – tarkime, Londone Aljanso lyderiai net nepaskelbs bendro pranešimo.
„Be to, statistika ir deklaracijos nieko nereikš, jei NATO praras politinę valią tartis ir greitai veikti krizės akivaizdoje. Gebėjimas žaibiškai priimti sprendimus ypač svarbus šiais hibridinių konfliktų laikais“, – rašo „Politico“.
Pavyzdžiui, ar kilus krizei Vokietija reaguotų greitai, ar pasišautų laukti Bundestago nuomonės? Kaip elgtųsi Rusijai draugiškos Vengrija, Turkija? Ką reikštų D.Trumpo žinutė „Twitter“?
-
JAV ambasadorė NATO griežtai sukritikavo E.Macrono idėjas: kodėl?
-
Estijos radikalų lyderis suabejojo NATO veiksnumu: opozicija įsiuto, sureagavo ir M.Helme
-
L.Linkevičius: NATO patikimumas ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojami
-
NATO ministrų susitikimas: smegenys dar nemirusios, Lietuva plano B neieško
-
Prancūzija ir Vokietija po ginčo dėl „smegenų mirties“ siūlo planus NATO
-
Rusai klausosi E.Macrono ir trina rankomis: kalba visai kaip V.Putinas
