„Tai slapta vieta, čia nėra langų, oras išsivadėjęs, o sienos nuklotos monitoriais. Juose be paliovos mirga skaičiai, raidės ir nuotraukos, – rašo reporteris Christophe'as Schiltzas. – Čia dirba 200 specialistų, 10 proc. iš jų – moterys.“
Šie specialistai – modernieji kariai, kibernetiniai kovotojai. Vieni dėvi uniformą, kiti nesivargina ir darbo vietoje dieną leidžia patogiau, pasipuošę džinsais, sportiniais bateliais ir marškinėliais. Valgo tiesiog prie kompiuterio.
Žvelgiant iš NATO pozicijų, kibernetinė grėsmė nuolat auga – beribė interneto erdvė tampa nesibaigiančių susirėmimų vieta.
„Kibernetinės atakos gali pakenkti NATO budrumui ir sutrukdyti ginkluotųjų pajėgų veiksmams. Šiuo metu visa karinė veikla paremta duomenų perdavimu, ir jei jis neveikia, gali būti padaryta didelė žala“, – „Die Welt“ teigė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Skirtingai nei kažkada anksčiau, NATO jau pripažįsta, kad kibernetinės atakos gali turėti katastrofinių pasekmių – tokių, kai galima aktyvuoti Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį. O šis reiškia karą.
NATO kompiuteriai per dieną vidutiniškai užfiksuoja net 550 mln. įtartinų, prieš organizaciją nukreiptų veiksmų internete.
NATO kompiuteriai per dieną vidutiniškai užfiksuoja net 550 mln. įtartinų, prieš organizaciją nukreiptų veiksmų internete.
Kaip teigia Aljanso kibernetinės gynybos operacijoms vadovaujantis Ianas Westas, bandoma šnipinėti, trikdyti NATO struktūrų darbą, iškreipti informaciją tinklalapiuose: „Vis dėlto daugumą tokių veiksmų automatiškai sekame ir analizuojame.“
J.Stoltenbergas pažymi, kad daugelį kibernetinių atakų vykdo ne pavieniai individai – išpuolius finansuoja priešiškų valstybių vyriausybės. Aišku, NATO vadovas tikslių duomenų atskleisti negali, bet didžioji dalis ekspertų neabejoja, kad tokias atakas dažniausiai inicijuoja Rusija ir Kinija.
Pasiruošta ir skubiam reagavimui į žaibiškas problemas. Ant vieno rudo medinio stalo padėti šeši vadinamieji greitojo reagavimo komplektai – juos didelės kibernetinės atakos atveju čiumpa šešių specialistų komandą, kuri yra išsiunčiama į puolamą valstybę.
Kol kas tokio atvejo dar nebuvo, bet NATO ekspertai nori būti pasirengę bet kokiam scenarijui.
Aljanso atstovai bendradarbiauja ir su ES. Vienas NATO pareigūnų atvirai, tiesa, anonimiškai pripažino: „Šiuo metu vykdoma didelė dezinformacijos kampanija prieš Europos Sąjungą, jos veiklą, vertybes ir principus. Tai yra informacinis karas, o priešas žinomas – Rusija.“
NATO koridoriuose neabejojama, kad Kremlius ir jo trolių armija siekia destabilizuoti Vakarus, tad jau kuris laikas vyksta šmeižto, propagandos ir melo maratonas. Rusijos diplomatai, žinoma, viską neigia.
Mėgstamiausias Rusijos propagandistų taikinys – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Virtualioje erdvėje nuolat puolami jos sprendimai dėl migracijos politikos ir sankcijų.
Be to, troliai yra pamėgę vaizduoti Vakarus kaip niūrią ir nykstančią civilizaciją, kurioje dėl politinio korektiškumo draudžiamos Kalėdos (tai netiesa) ir masiškai prievartaujamos moterys (tai irgi netiesa).