Įprastai tik NATO lyderiams skirtas gynybos ir atgrasymo sesija trečiadienį sulaukė ir dar vieno svečio – iš Kyjivo nuotoliniu ryšiu į aljanso valstybių vadovus kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Viena iš pagrindinių jo žinučių, nesikeičianti nuo vasario mėnesio, yra prašymas duoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai daugiau vakarietiškos ginkluotės.
„Skirdami ją mums, jūs galite visiškai sulaužyti Rusijos taktiką naikinti miestus ir terorizuoti Ukrainos žmones“, – sakė V.Zelenskis.
Panašu, kad Ukrainą remiančių valstybių vadovai V.Zelenskį išgirdo ir žada, kad parama Kyjivui tik didės.
JAV prezidentas Joe Bidenas apie bendrą paramos paketą pranešė ketvirtadienį, baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride. Nors pats aljansas ginklų Ukrainai netiekia ir šios veiklos nekoordinuoja, tačiau Ispanijos sostinėje ginkluotės parama Kyjivui buvo svarstoma. Taip pat šalys paskelbė savo įsipareigojimus.
„Daugiau nei 50 valstybių paskelbė apie naujus įsipareigojimus, tai yra pasaulinės pastangos remti Ukrainą: beveik 140 tūkst. prieštankinių ginklų, daugiau nei 600 tankų, beveik 500 artilerijos sistemų, daugiau nei 600 tūkst. artilerijos sviedinių, pažangios salvinės ugnies, priešlaivinės ir oro gynybos sistemos“, – sakė JAV prezidentas.
Amerikiečiai artimiausiomis dienomis ketina paskelbti dar maždaug 800 milijonų dolerių vertės karinės paramos paketą, į kurį įeis vakarietiškos priešlėktuvinės sistemos, radarai, artilerijos pabūklai ir sviediniai jiems, amunicija tikslioms daugkartinio paleidimo sistemoms HIMARS ir kita technika.
Būtent JAV ir koordinuoja karinės paramos tiekimą Ukrainai, pasinaudodama vadinamuoju Ramstein modeliu. Šių susitikimų metu valstybių atstovai nurodo, kokią techniką galėtų tiekti nuo Rusijos besiginančiai šaliai.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, Madride lyderiai ne tik išreiškė paramą Ukrainai, bet ir paskelbė apie naują paramą karine technika.
„Vokietija paskelbė, Norvegija paskelbė ir kitos šalys paskelbė apie papildomą karinę paramą Ukrainai. Nyderlandai taip pat paskelbė apie didinamą sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai“, – sakė J.Stoltenbergas.
-
NATO: Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ narių taikai ir saugumui
-
JAV perduoda Ukrainai 1,3 mlrd. dolerių žadėtos ekonominės pagalbos
-
Lietuvoje viešintys Vokietijos atstovai vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas
-
G.Nausėda apie didelį darbą dėl NATO sprendimų: tai – visų institucijų nuopelnas
15min žiniomis, NATO viršūnių susitikime Vokietija patvirtino savo įsipareigojimą didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Berlynas žada į Ukrainą siųsti tankų, haubicų ir kitos technikos.
Informuotų šaltinių teigimu, nors žiniasklaidoje buvo pranešama, kad Berlynas sunkiosios technikos tiekti neketina, tačiau tokio politinio sprendimo nebuvo, o tiekimui trukdė pačios Vokietijos aprūpinimo ir atsargų problemos.
Jau prieš porą mėnesių Berlynas buvo pažadėjęs skirti priešlėktuvinių tankų „Gepard“, tačiau susidūrė su šaudmenų problema – rezerve ilgus metus buvusiai ginkluotei trūko 35 mm kalibro sviedinių, o juos gaminti galintys šveicarai atsisakė tai daryti dėl neutraliteto, tačiau šią problemą ilgainiui pavyko išspręsti.
Apie papildomą milijardo svarų sterlingų vertės karinę paramą paskelbė ir Didžioji Britanija, kuri už šiuos pinigus Ukrainai skirs modernias oro gynybos ir elektroninės kovos sistemas, dronų ir kitos įrangos.
Tuo metu Prancūzija žada dar šešias savaeiges haubicas „Caesar“, Kanada – 39 šarvuočius.
Artimiausiu metu ir daugiau valstybių turėtų paskelbti apie savo paramą, tačiau nuo pat karo pradžios tai daro ne visos. Dalis valstybių nenori susilaukti priešiškos Rusijos reakcijos, todėl paramą skiria neskelbdamos apie ją, dalis – nori išlaikyti galimybę kalbėtis su Rusija, todėl irgi neviešina savo skiriamos ginkluotės.
NATO įsipareigojo tiekti Ukrainai neletalinę paramą – saugios komunikacijos sistemas, degalus, medicinos priemones, šarvines liemenes, šalmus ir kovoti su bepiločiais orlaiviais skirtas sistemas.
Taip pat priimtas sprendimas siųsti įrangą, skirtą naikinti minas ir cheminius bei biologinius pavojus.
„Mes negalime siųsti savo žmonių, negalime sukurti situacijos, kurioje NATO bus tiesioginėje konfrontacijoje su Rusija, todėl turime padėti prezidentui Zelenskiui ir jo komandai, užtikrindami, kad ginklų tiekimas bus greitesnis ir toks masyvus, kaip tik įmanoma – su sunkiąja ginkluote ir viskuo kitu. Raginu visus savo kolegas, kad jie padarytų tai, ką gali“, – ketvirtadienį sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
