29 narių Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija savo 70-metį paminės Vašingtone trečiadienį ir ketvirtadienį įvyksiančiomis užsienio reikalų ministrų derybomis, per kurias pagrindinė tema bus Rusija – tarsi sugrįžus Šaltajam karui.
Kaip sakė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, ministrai stengsis „užtikrinti, kad NATO gyvuotų dar 70 metų“, ir nusitaikys į Rusijos 2014-aisiais įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos.
Kalbėdamas JAV Kongrese M.Pompeo išreiškė viltį, kad „galėsime paskelbti dar vieną virtinę veiksmų, kurių drauge imamės siekdami atremti tai, ką Rusija daro... Kryme“.
Atsvaros Rusijai vaidmuo NATO yra pažįstamas, tačiau to negalima pasakyti apie naują vidaus dinamiką, prezidentui Donaldui Trumpui vis užsimenant, kad sąjungininkės veltėdžiauja.
Šis prezidento poste dirbantis buvęs verslininkas, kuris barė sąjungininkes per praėjusių metų NATO viršūnių susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje, spaudžia nares pasiekti 2014 metais numatytą Aljanso tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). D.Trumpas net pašaipiai klausė, ar verta ginti mažas NATO nares, tokias kaip Juodkalnija.
M.Pompeo sakė, kad aptars išlaidas, ir vėl paminėjo Vokietiją, kurios išlaidų gynybai planuose numatomas gerokai mažesnis nei 2 proc. skaičius, iki 2023 metų dar sumažėsiantis.
„Kai kalbuosi su kolegomis, jie pradeda žodžiais: „Amerikai reikia padaryti X ir Y, nes Rusija kelia grėsmę“, – konservatyvaus žurnalo „National Review“ forume sakė M.Pompeo. – Tada paklausi jų: „Gerai, tai nuostabu. Pasakykit man, ką esat pasirengę padaryti?“
„O jie sako: „Tai sunku. Mūsų rinkėjams tiesiog tikrai nepatinka leisti pinigus gynybai“, – pridūrė M.Pompeo. Šie jo žodžiai buvo palydėti juoku.
Nežymios metinės
Gruodžio mėnesį Londone NATO lyderiai surengs metinį viršūnių susitikimą, bet Aljanso 70-ojo jubiliejaus minėjimas bus akivaizdžiai kuklus.
Tai didelis kontrastas 50-osioms metinėms 1999-aisiais, kurios sujaudino Rusiją ir per kurias buvo uždarytos Vašingtono gatvės – apie tai vietos gyventojai kalba iki šiol. Valstybių vadovai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kuriuose tuo metu šeimininkavo Billas Clintonas, buvo priimtos naujos narės Čekija, Vengrija ir Lenkija, lyderiai planavo naujus NATO bombardavimo kampanijos Serbijoje žingsnius.
Šiemet užsienio reikalų ministrai kalbės šia proga užsakytoje naujoje Vašingtono muzikos arenoje „The Anthem“. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį susitiks su D.Trumpu, o trečiadienį pasakys kalbą Kongresui.
Derekas Cholletas, kuris JAV politika dėl NATO rūpinosi valdant ankstesniam prezidentui Barackui Obamai, sakė, jog tikisi, kad NATO narės pateiks „gerą naujienų pranešimą“ apie Aljanso vertę be viršūnių susitikimo dramų.
„Tačiau susirūpinimą kelia Trumpas. Virš visko kabo tarsi oranžinis debesis“, – sakė D.Cholletas, strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ (GMF) vykdomasis viceprezidentas.
„Jie susirūpinę, kad Aljanso narė įkūrėja tapo labiausiai neprognozuojama ir, galbūt, nepatikimiausia“, – sakė jis.
Derėjo gyvuoti po Šaltojo karo?
Nors dešinieji populistai vis labiau puola NATO, Aljansas seniai kliūva ir kairiesiems, kurie planuoja per metines protestuoti.
Taikos grupės rengia demonstracijas Vašingtone ir atsakomąją konferenciją dėl alternatyvų Aljansui.
„NATO derėjo išeiti į atsargą, o ne persiprogramuoti dominavimui XXI amžiuje“, – sakė kvakerių taikos propagavimo organizacijos „American Friends Service Committee“ nusiginklavimo koordinatorius Josephas Gersonas.
Pasak jo, net nesigilinant į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino mąstymą reikėjo tikėtis, kad Rusija „atkirs“ NATO plėtrai.
„Tik pagalvokit, kaip JAV rūpinasi dėl poros rusų lėktuvų atskridimo į Venesuelą, – sakė jis. – Taip pat norime, jog žmonės suprastų, kad NATO tapo pasauliniu aljansu, tokiais aspektais, kurie turi labai mažai bendra su Europos gynyba.“
Išties, D.Trumpas, neseniai sveikindamas naująjį Brazilijos kraštutinių dešiniųjų prezidentą Jairą Bolsonaro, pasiūlė priimti šią šalį į Aljansą.
Be to, NATO dalyvauja 17 metų trunkančiame Afganistano kare – misijoje, kurią vargiai būtų galėjęs numatyti pirmasis NATO generalinis sekretorius Hastingsas Ismay, kaip žinia, pasakęs, kad Aljansu siekiama „neįleisti (į Europą) rusų, išlaikyti (joje) amerikiečius ir sulaikyti vokiečius“.
Pasak D.Cholleto, pastarieji metai pademonstravo, kad Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Aljansui, nors jis taip pat galėtų daugiau dėmesio skirti sparčiai kylančios Kinijos iššūkiams.
„Paklauskite savęs: kiek Rusija ir Kinija turi partnerių, kurie nori dirbti su jomis ir ginti jas „visi už vieną, vienas už visus“ dvasia? – sakė jis. Nepaisant problemų, NATO yra unikalus turtas, kurio iš tikrųjų niekada anksčiau istorijoje nebuvo ir kurį Jungtinėms Valstijoms pasisekė turėti.“
