Pažymima, kad į Ukrainos prašymą dėl narystės NATO dar neatsakyta, tačiau suprantama, kad tai bus pagrindinė Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje tema.
Tuo tarpu valstybių-narių gretose idėja didinti Ukrainos statusą NATO įgauna vis didesnį palaikymą.
Pastaruoju metu šalys susitinka NATO ir Ukrainos komisijoje, kuri vadovauja bendradarbiavimo veiklai ir yra sąjungininkų bei Ukrainos konsultacijų forumas bendro intereso saugumo klausimais.
Tuo pat metu NATO šalys siekia pakelti Ukrainos statusą savo santykiuose, įsteigdamos NATO ir Ukrainos tarybą, kuri būtų pirmas žingsnis stiprinant Aljanso ir Kyjivo politinę partnerystę.
Anot „Euroactiv“, pagal planą Ukraina būtų „visateisė“ NATO ir Ukrainos tarybos narė, o ne tik kviečiama diskusijoms, kaip numatyta NATO ir Ukrainos komisijoje.
Tuomet Ukraina galėtų šaukti posėdžius, kada panorėjusi, ir jai būtų lengviau teikti tiesioginę informaciją apie padėtį mūšio lauke. Tai taip pat atvertų duris įvairioms naujoms bendradarbiavimo sritims, kurių iki šiol nebuvo, praneša naujienų portalas, remdamasis neatskleistais šaltiniais.
Toks bendradarbiavimo formatas galėtų apimti aktyvesnį dalijimąsi žvalgybos informacija, taip pat konsultacijas, bendras pratybas, investicijas į gynybos pramonę ir darbą, susijusį su Ukrainos ir NATO valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sąveika, o tai suteiktų Kijevui galimybę suderinti Aljanso komunikatus ir standartus.
NATO ir Ukrainos tarybos įsteigimas padėtų formuoti Ukrainos, kaip būsimos Aljanso narės, įvaizdį, kuo labiau priartinant ją prie NATO standartų, kad, atėjus laikui, būtų užtikrintas sklandus perėjimas, sakė diplomatai.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukraina nemato ir nenori alternatyvos narystei NATO, todėl iš Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo tikisi „stojimo tvarkaraščio“, t. y. aiškaus prisijungimo prie Aljanso algoritmo.
Be to, Ukraina nori gauti NATO valstybių narių saugumo garantijas, kurios jokiu būdu negali būti alternatyva narystei.
