Prancūzijos tarptautinių santykių instituto direktorius Thomas Gomartas teigė, kad Rusijai tikra pergalė būtų įrodymas, kad NATO 5-asis straipsnis (apibrėžiantis visų aljanso valstybių veikimą iškilus pavojui vienai iš jų) nėra toks užtikrintas.
„Taip pat verta pabrėžti, kad Rusija tapo stipriu žaidėju Vidurio Rytuose. Aktyviai dalyvavo siekiant susitarimo su Iranu“, – pastebėjo Th.Gomartas.
Rusijos tarptautinių santykių tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas pabrėžė, kad kalbos apie „alternatyvioje tikrovėje gyvenantį Vladimirą Putiną“ nėra tokios tikslios vien todėl, kad NATO valstybės taip pat ne visada sutaria dėl ateities perspektyvos.
„Taiką galėtų atstatyti režimo pasikeitimas Maskvoje, bet jam kol kas nėra jokių prielaidų. Kitas variantas galėtų būti susivienijimas ir visų skirtumų išlyginimas kovoje prieš bendrą priešą, tačiau jis turėtų būti dar galingesnis nei Islamo valstybė“, – sakė ekspertas.
„Jei aiškiai apsibrėžtume klausimus, kuriuose galime veikti kartu, manau, kad tas bendradarbiavimas bus sėkmingas. Rusija neatšaukė bendros tarybos net ir po to, kas buvo priimta Varšuvos susitikime. Manau, kad tai geras ženklas“, – pabrėžė A.Kortunovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos politinio kabineto narys Przemyslawas Zurawskis vel Grajewskis priminė, kad istorija rodo, jog Rusijos politinis elitas yra pasirengęs paaukoti valstybinį interesą, jei tik jis naudingas jiems patiems.
„Nuo Boriso Jelcino laikų, kai valdžia buvo oligarchų rankose, Rusijos politinė struktūra pasikeitė. Viskas tapo žymiai labiau centralizuota“, – konstatavo jis. „Ar galite įsivaizduoti kokią kitą šalį, kuri gyvendama iš pinigų, gaunamų iš naftos, galėtų pradėti konfliktą su tokia valstybe kaip Saudo Arabija?“, – retoriškai klausė P.Zurawskis vel Grajewskis.
Jo teigimu, NATO klysta pradedama skirstyti aljansą į flangus ir skirti nevienodą svarbą.
„Turėjome labai sofistikuotus dialogo būdus su Rusija, bet tai neveikia“, – kalbėjo lenkų diplomatas.
„Turėjome labai sofistikuotus dialogo būdus su Rusija, bet tai neveikia“, – kalbėjo lenkų diplomatas, primindamas, kad dialogo būdu nieko nebuvo pasiekta nei Padniestrėje, nei kitose teritorijose.
Maskvos Carnegie centro vadovas Dmitrijus Treninas aiškino, kad grėsmė kyla iš galimybės, jog Rusija gali atakuoti Lenkiją ar Baltijos šalis.
„Gyvename neįtikėtinos rizikos laikais. Noriu atskirti riziką nuo grėsmės. Mane neramina tai, kad dabartinė Rusija vis dar bando konkuruoti su Vakarais, net ir matydama savo atsilikimą, kuris, turbūt, negalioja tik branduolinių ginklų atžvilgiu“, – sakė D.Treninas.
„Šaltojo karo metu abi pusės turėjo aiškias vertybes. Žmonės Vakaruose nemėgo komunizmo ir jo vadovų, bet jie gerbė Sovietų Sąjungą kaip legitimi kitą pusę. Dabar nėra nei pasitikėjimo, nei pagarbos. Rusija yra suprantama kaip chuliganas“, – konstatavo ekspertas.
„Reikia sumažinti karinio konflikto riziką, sukurti glaudų bendradarbiavimą tarp abiejų šalių karinių pusių, kad neduok dieve, karinio incidento atveju, galėtų reaguoti ir bendrauti“, – siūlė D.Treninas.
NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas Michaelas Turneris teigė, kad privalome pripažinti, kad Rusija nepripažįsta tų pačių vertybių, kaip ir mes.
„Jei norite bendradarbiauti, jums reikia partnerio, kuris laikytųsi žodžio“, – pabrėžė M.Turneris.
„Jei norite bendradarbiauti, jums reikia partnerio, kuris laikytųsi žodžio“, – pabrėžė M.Turneris. „Branduolinių ginklų atžvilgiu netgi neturime bendro požiūrio. Rusija laikosi požiūrio, kad jie gali būti naudojami konflikto deeskalavimui, o mes mąstome apie juos, tik kaip apie paskutinį žingsnį“, – sakė NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas.
Jo teigimu, kalbos apie Rusijos bendradarbiavimą kovoje su „Islamo valstybe“ yra iliuzinės. „Teritorijose, kuriose jie veikia, nematome noro veikti kartu“, – pastebėjo M.Turneris.
„Šis susitikimas Varšuvoje yra skirtas būtent tam, kad reaguotume, nes matome, jog situacija yra grėsminga“, – pridūrė jis, komentuodamas NATO-Rusijos tarybos neperspektyvumą.
