Tai gali būti lavai, apginkluoti branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“. Šios raketos turi 2,6 tūkst. kilometrų šūvio nuotolį. Apie šių laivų plaukimą Baltijos jūros link anksčiau pranešė britų ir rusų žiniasklaida.
Aljanso atstovas pabrėžė, kad Rusija turi teisę veikti tarptautiniuose vandenyse, tačiau tokie veiksmai dar kartą rodo išaugusį Maskvos karinį aktyvumą prie NATO sienų.
„Tai rodo didesnę skaidrumo ir rizikos mažinimo būtinybę mūsų santykiuose su Rusija. NATO yra pasiruošusi tęsti dialogą su Rusiją šiais ir kitais klausimais“, – teigė D.White'as.
Maskva šios informacijos kol kas oficialiai nepatvirtina, bet pranešimas dar labiau įkaitins Baltijos jūros regione, ypač – Lenkijoje ir Lietuvoje, kurios turi sausumos sieną su Kaliningrado sritimi, ir taip pakilusią įtampą, kuri neslopsta nuo pat Krymo aneksijos 2014 metais.
Apie papildomų laivų dislokavimu pranešama tokiu metu, kai NATO svarsto dar labiau sustiprinti karinius pajėgumus rytinėje Aljanso dalyje.
Kaip skelbia „Reuters“, tikimasi, kad prie JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados, kurios nuo kitų metų pradžios į atitinkamai Lenkiją, Lietuvą, Estiją ir Latviją atsiųs maždaug 4 tūkst. karių, prisijungs Prancūzija, Danija, Italija ir kiti sąjungininkai.
„Izvestija“ šaltinių teigimu, du laivai – „Serpuchov“ ir „Zeliony Dol“ – jau įplaukė į Baltijos jūrą ir netrukus taps naujai suformuotos divizijos dalimi.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau spalį skelbė, kad šie laivai paliko bazę Juodojoje jūroje ir prisijungs prie šalies laivyno Viduržemio jūroje, kuris prisideda prie operacijų Sirijoje. Tačiau panašu, kad tai buvo apgaulingas informacinis manevras.
„Bujan-M“ klasės korvetės yra apginkluotos branduolinį ginklą galinčiomis nešti kruizinėmis raketomis „Kalibr“. Šios gali pasiekti sausumos taikinius mažiausiai už 1500 kilometrų. Manoma, kad Baltijos jūroje jau esantys laivai nėra apginkluoti branduoliniais ginklais.
Negana to, iki 2020 metų pabaigos Rusijos Baltijos laivynas turėtų sulaukti dar trijų tokių korvečių, o Kaliningrade taip pat atsidurtų raketinės gynybos sistemos „Bastion“ ir „Bal“. Jos gali pasiekti už 300 km plaukiančius taikinius jūroje.
Švedijos gynybos ministras jau pareiškė, kad Stokholmas yra susirūpinęs dėl šių laivų atsiradimo Baltijos jūroje, o šalies ginkluotosios pajėgos patvirtino, jog korvetės atplaukė į regioną.
Aljanso atstovas pabrėžė, kad Rusija turi teisę veikti tarptautiniuose vandenyse, tačiau tokie veiksmai dar kartą rodo išaugusį Maskvos karinį aktyvumą prie NATO sienų.
„Tai kelia nerimą ir tikrai nepadeda sumažinti įtampos regione. Tokie veiksmai liečia visas šalis aplink Baltiją“, – teigė ministras Peteris Hultqvistas.
Pastaruoju metu vėl paaštrėjus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos veiksmų Sirijoje, Europos lyderiai užsimena apie galima naujų sankcijų Rusijai įvedimą. Nerimą Vakarams kelia ir veiksmai Karaliaučiuje, kur, kaip tvirtino Maskva, pratyboms prieš kelias savaites buvo dislokuoti branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų kompleksai „Iskander “.
Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija taip pat informavo apie laivų grupę, kuri iš Šiaurės jūros išplaukė į Viduržemio jūrą prisijungti prie pajėgų, vykdančių bombardavimus Sirijoje. Agentūra „Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais NATO, skelbė, kad į Siriją pajudėjo ir didžioji dalis Baltijos jūros laivyno.
Rusijos kariuomenė praėjusį ketvirtadienį pranešė apie karines pratybas netoli savo vakarinės sienos, kuriose taip pat dalyvavo daliniai, apginkluoti „Iskander“.
