Pasak ministro, pasiektas politinis sutarimas Lietuvai „yra labai gera žinia“, o dėl konkrečių priemonių tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Pagrindiniame dokumente, dėl kurio sutarta gynybos ministrų susitikime, pritarta papildomam priešakinių pajėgų sustiprinimui rytiniame flange“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.
Pagrindiniame dokumente, dėl kurio sutarta gynybos ministrų susitikime, pritarta papildomam priešakinių pajėgų sustiprinimui rytiniame flange, – BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.
Diplomatų teigimu, trečiadienį patvirtintas sprendimas svarbus todėl, kad sutarimas dėl naujų priemonių būtinybės pirmą kartą formaliai įtvirtintas Aljanso dokumentuose.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad papildomi pajėgumai pasiųs aiškų signalą, kad „NATO atsakys kaip viena (jėga) į bet kokią agresiją prieš bet kurią mūsų sąjungininkę“.
Gynybos ministrų susitikimo išvakarėse apie papildomas pajėgas Rytų Europoje atskirai paskelbė amerikiečiai ir britai – Jungtinės Valstijos pranešė keturis kartus didinančios savo gynybos biudžetą Europai, o Jungtinė Karalystė į Baltijos jūrą pažadėjo pasiųsti penkis karinius laivus.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
