Audras prieš susitikimą pasisakymais apie NATO „smegenų mirtį“ sukėlęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas abejojo Kinijos grėsme.
„Ar mūsų priešė, kaip kartais girdžiu, yra Rusija ar Kinija? Ar Aljansas turi įvardinti šias šalis kaip priešes? Nemanau. Atrodo, kad mūsų bendras priešas yra terorizmas Sahelyje ir Levante, smūgiuojantis visoms mūsų valstybėms“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Vis dėlto, Kinija kaip grėsmė galiausiai buvo įvardyta bendroje NATO lyderių deklaracijoje.
CNN apžvalgininkas Jamesas Griffithas įpusėjus viršūnių susitikimui rašė, kad „NATO atrodo labiau neorganizuota nei bet kada anksčiau, tačiau didžioji priešininkė iš Ramiojo vandenyno (regiono – red.) galėtų padėti suvienyti šalis".
Nauja prieše netaps?
Tapatybės nenorėjęs atskleisti NATO diplomatas „Reuters“ sakė, esą egzistuoja sutarimas, jog Kinija „yra mūsų strateginės aplinkos dalis“, tačiau įspėjo, kad Europos vienybės šiuo klausimu gali pritrūkti.
Europos diplomatas: „Kai kurios sąjungininkės gali norėti pamaloninti Trumpą ir įvardyti Kiniją kaip NATO priešininkę, tačiau dauguma europiečių žino, kad tai neatspindi jų nacionalinių interesų.“
„Kai kurios sąjungininkės gali norėti pamaloninti Trumpą ir įvardyti Kiniją kaip NATO priešininkę, tačiau dauguma europiečių žino, kad tai neatspindi jų nacionalinių interesų“, – sakė diplomatas.
Kitas tapatybės nenorėjęs atskleisti diplomatas „Reuters" sakė, kad „Kinija netaps naująja Rusija“.
Savo ruožtu analitikas Tomas Valasekas iš tyrimų centro „Carnegie Europe" portalui „Deutsche Welle“ tikino, kad NATO greičiausiai prireiks laiko sukurti politiką Kinijai. Jis pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje „Kinija galėtų Europai kelti didesnių, tačiau ne tokių tiesioginių problemų“ problemų kaip Rusija.
Problemos trijose srityse
Gynybos apžvalgininkas Christopheris Woody „Business Insider“ rašo, kad Pekinas Aljanso ir Europos saugumui problemų gali kelti trijose srityse.
Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Aljansas siekė pagerinti mobilumą Europoje ne tik keliais, upėmis ar geležinkeliais, bet ir uostais. Tačiau ir Kinija per „Diržo ir kelio“ (Belt and Road, BRI) iniciatyvą gausiai investavo į Europos, ypač pietinių šalių, infrastruktūrą, įskaitant uostus.
„Tai, kad Kinija ir toliau investuoja į Europos uostus ir geležinkelius, gali apsunkinti NATO mobilumą“, – „Business Insider“ sakė gynybos analitikė Andrea Kendall-Taylor.
2018-ųjų pradžioje Kinijos valstybinės kompanijos kontroliavo apie dešimtadalį visų Europos uostų pajėgumų, toliau plėtėsi Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje. Pavyzdžiui, valstybinė „COSCO Holdings Company“ įsigijo 67 proc. didžiausio Europoje keleivinio Pirėjo uosto akcijų.
„Uostų klausimas yra labai aktualus, kai kalbame apie realistinį kovos scenarijų“, – gynybos analitikas Gilas Barndollaras sakė „Business Insider“.
Ch.Woody rašo, kad Kinijos įmonių dalyvavimas gynybos komponentų ir kitos karinės įrangos tiekimo grandinėse kelia nerimą JAV, o Europa taip pat neturi imuniteto.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kinijos ir Serbijos draugystė: kinų policininkai Belgrade ir supirkinėjama pramonė
„Kalbant apie tiekimo grandinių saugumą Kinija neabejotinai kelia iššūkių. Manau, kad tvyro susirūpinimas dėl eksporto kontrolės ir visų šitų dalykų, jog būtų apsaugotos karinės technologijos“, –„Business Insider“ sakė A.Kendall-Taylor.
Apžvalgininkas Ch.Woody atkreipia dėmesį, kad Pentagonas sudarinėja kompanijų, susijusių su Kinijos kariuomene, sąrašą. Tai – prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangų neleisti Pekinui gauti prieigos prie jautrių technologijų, dalis.
Pasak Ch.Woody, sąrašo priekyje – „Huawei“.
„Žvelgiant iš NATO perspektyvos, 5G technologija kelia iššūkių dėl šnipinėjimo, todėl NATO yra suinteresuota užsitikrinti švarų komunikacijų tinklą. Taip Kinija negalėtų sutrikdyti NATO komunikacijų“, – tikino A.Kendall-Taylor.
Gynybos analitikės teigimu, problemų dėl Kinijos gali kelti įtampa NATO viduje ir skirtingas šalių narių požiūris į Pekiną. Esą politinei vienybei kenkia Kinijos veiksmai per tokias iniciatyvas kaip BRI ir „17+1“.
A.Kendall-Taylor: „Skirtingų šalių perspektyvos dėl Kinijos keliamų iššūkių yra labai skirtingos, manau, kad tai yra sėkmė Kinijos darbotvarkėje.“
„Suktas reikalas dėl Kinijos klausimo Europos kontekste yra labai išsiskiriantis požiūris dėl Kinijos keliamų iššūkių. Skirtingų šalių perspektyvos į Kinijos keliamus iššūkius yra labai skirtingos, manau, kad tai yra sėkmė Kinijos darbotvarkėje“, – A.Kendall-Taylor cituoja „Business Insider“.
Augantys kariniai pajėgumai
Kinija – antroji po JAV daugiausia gynybai išleidžianti šalis pasaulyje. 2017-aisiais jos gynybos biudžetas siekė 228,2 mlrd. dolerių (205,7 mlrd. eurų). Tiesa, tai vis tiek gerokai mažiau nei JAV: Jungtinės Valstijos tais metais gynybai skyrė 609,8 mlrd. dolerių (549,8 mlrd. eurų).
Strateginių ir tarptautinių studijų centro gynybos ekonomikos ekspertė Lucie Beraud-Sudreau pabrėžia skaidrumo Kinijos gynybos išlaidose trūkumą ir tikina, kad šalies gynybos išlaidos artėja prie 2 proc. BVP.
Jensas Stoltenbergas jau lapkritį kalbėjo apie būtinybę geriau suprasti Kiniją ir vardijo jos tobulinamus karinius pajėgumus.
„Vien per pastaruosius penkerius metus Kinija savo karinį jūrų laivyną papildė 80-ia laivų ir povandeninių laivų – tai prilygsta visam Jungtinės Karalystės karališkajam kariniam jūrų laivynui. Ji turi šimtus raketų, kurios galėtų būti uždraustos pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį.
Be to, ji neseniai pademonstravo tarpžemyninę raketą, galinčią nešti branduolinį ginklą, ir pajėgiančią pasiekti JAV bei Europą. Taip pat ir naujas viršgarsines kruizines raketas, naujų bepiločių skraidyklių rinkinį, priešlaivines raketas ir viršgarsinį sklandytuvą“, – teigė J.Stoltenbergas.
Rusijos ir Kinijos draugystė
Birželį trijų dienų vizito Rusijoje lankęsis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pavadino Vladimirą Putiną „geriausiu draugu“.
Gruodžio pradžioje pradėjo veikti šalis sujungęs 3 000 km ilgio dujotiekis „Sibiro galia“. Dujotiekis – didžiausias energetinis Rusijos projektas po Sovietų Sąjungos griūties, kurį V.Putinas pavadino „istoriniu įvykiu“ abiems šalims.
Spalį V.Putinas paskelbė, kad Rusija padeda Pekinui vystyti sistemą, įspėjančią apie Kinijos link skriejančias balistines raketas. „Toks bendradarbiavimas sufleruoja apie naują intymumą Rusijos ir Kinijos santykiuose“, – defencenews.com rašo rusų gynybos analitikas Dmitrijus Treninas.
Tiesa, D.Treninas atkreipia dėmesį, kad nors Rusijoje ir Kinijoje girdisi balsai, raginantys suartėti bei suformuoti aljansą prieš JAV, jie sklinda ne iš Kremliaus ar valdančiųjų Pekine.
Analitiko teigimu, tiek V.Putinas, tiek Xi Jinpingas pirmenybę teikia formulei „niekada viena prieš kitą, tačiau ne visada vienai su kita“. Esą tokia formulė leidžia išvengti slidaus hierarchijos klausimo.
D.Trenino teigimu, šiuose stipriuose, tačiau pragmatiškuose santykiuose nė viena pusė neturi įsipareigojimų apginti kitą. „Nepaisant Vašingtono spaudimo Maskvai ir Pekinui, jiedu dar neformuoja karinio bloko prieš Jungtines Valstijas“, – rašo gynybos analitikas.
