Vašingtonas jau beveik dvejus metus skundžiasi, kad Rusijos vystomos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos 9M729 pažeidžia 1987-aisiais sudarytą sutartį dėl vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces Treaty, INF).
NATO valstybių gynybos ministrai ruošiasi aptarti šį klausimą per dvi dienas truksiantį susitikimą Briuselyje. Per liepą įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą buvo paskelbta, jog minėta rusiškų raketų sistema kelia „rimtą susirūpinimą“.
J.Stoltenbergo teigimu, 1987-aisiais JAV prezidento Ronaldo Reagano ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo pasirašytas susitarimas tebelieka „Europos saugumo kertinis akmuo“.
„Labai rimtai vertiname mūsų nuogąstavimus ir labai rimtai raginame Rusiją skaidriai ir įrodomai laikytis INF susitarimo“, – pareiškė NATO vadovas. Jis atkreipė dėmesį, jog Maskva ilgą laiką neigė, kad raketos 9M729 apkritai egzistuoja.
„Dabar jie pripažįsta, kad raketos egzistuoja, taigi, raginame juos atsakyti į mūsų klausimus. Kol jie neatsakė į mūsų klausimus, labiausiai tikėtina, kad INF yra pažeidžiama“, – tikino jis.
NATO valstybių lyderiai savo ruožtu irgi sunerimo dėl 9M729 sistemų ir paragino Maskvą pradėti dialogą, siekdami išsaugoti INF susitarimą, kuriuo draudžiama visa ginklų klasė: 500–5 500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos.
Šiuo paktu buvo užbaigtas ginklavimosi varžybos, prasidėjusios 9-ame dešimtmetyje po SSRS sprendimo dislokuoti branduolinių raketų SS–20, nukreiptų į Vakarų Europos šalių sostines.
Maskva ne kartą tvirtino, kad laikosi INF, bet Vakarai jos pareiškimus vertina skeptiškai.
Kaip vasarį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, Pentagonas, siekdamas atsakyti į Rusijos veiksmus, vysto taktinę ginkluotę, taip mėgindamas priversti Maskvą laikytis istorinio susitarimo.
Tuo tarpu JAV nuolatinė atstovė NATO Kay Bailey Hutchison antradienį išprovokavo aštrią reakciją, kai perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali pradėti „naikinti“ Rusijos kuriamas 9M729 sistemas, jeigu jos bus dislokuotos.
Ji vėliau patikslino, kad jos žodžius reikėtų suprasti, kad Vakarų sąjungininkams būtina rasti būdą pasipriešinti bet kokiam eskalavimui, o ne kad JAV imsis prevencinių karinių veiksmų prieš Rusiją.
Vienas NATO pareigūnas pareiškė, kad „šiuo klausimu atėjo eilė veikti Rusijai“ ir pridūrė, jog Aljansas tikisi „įtikimų atsakymų“ dėl raketų sistemos.
Jis apkaltino Maskvą žlugdant ilgalaikius tarptautinius susitarimus, kurių tikslas – mažinti karinę įtampą pasaulyje.
„Mums kelia susirūpinimą virtinė susitarimų dėl ginkluotės kontrolės ir mažinimo“, – reporteriams sakė pareigūnas.
Pasak jo, Maskva „faktiškai išsižadėjo“ Šaltojo karo pabaigoje pasiekto susitarimo, kuriuo ribojamas įprastinių pajėgų Europoje dislokavimas, ir nuolat atsisako leisti kitų šalių atstovams stebėti Rusijos pajėgų pratybas.
