Šiaurės Atlanto aljansas nusprendė pereiti prie „atgrasymo neleidimu“ strategijos bandydamas įtikinti priešininką, kad puolimas nepasieks numatytų tikslų. Praktine prasme tai reiškia geresnę sienų apsaugą, didesnes karines išlaidas ir didesnį karių sutelkimą netoli Rusijos teritorijos, pranešė „The New York Times“.
Strategija pasikeitė po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir atsirado daug įrodymų apie Rusijos karinius nusikaltimus okupuotose teritorijose. Pirmosiomis invazijos dienomis Rusija sugebėjo užgrobti daugiau teritorijos, nei užima kiekviena iš Baltijos šalių, todėl dabar su Rusija besiribojančios valstybės nenori prisiimti net galimos laikinos okupacijos rizikos.
Anksčiau NATO strategija buvo „atgrasymas atsakomaisiais veiksmais“, pagal kurią buvo daroma prielaida, kad Rusijai įsiveržus, valstybių narių teritorija gali būti laikinai okupuota, kol į pagalbą ateis sąjungininkų pajėgos ir nustums priešą atgal, pažymi „The New York Times“.
Būtinybės ginti „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą nuo pat pirmos dienos“ pirmiausia reikalavo Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Dabar diskutuojama ne apie tai, kaip nesuerzinti Maskvos pernelyg didele karių koncentracija rytiniame NATO flange, o apie tai, kiek karių ten turėtų būti dislokuota, „The New York Times“ sakė Camille'is Grandas, iki 2022 m. spalio dirbęs NATO generalinio sekretoriaus patarėju. „Nenormalu būti Rusijos okupuotiems kelis mėnesius, kol atvyks pastiprinimas“, – sakė jis.
Pasak jo, būtinybės ginti „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą nuo pat pirmos dienos“ pirmiausia reikalavo Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Pagal naująją strategiją daugiau NATO pajėgų bus tiesiogiai pavaldžios JAV generolui Christopheriui G.Cavoli, kuris vadovauja JAV pajėgoms Europoje. Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų ji turėtų sujungti JAV ir sąjungininkų gynybos planus, „The New York Times“ sakė aukštas NATO pareigūnas. Pasak šaltinio, Rytų Europos šalys žinos, ką Aljansas ketina daryti, kad jas apsaugotų, ir ką kiekviena šalis turėtų daryti savarankiškai.
-
Suomijai įstojus į NATO, Aljansas svarsto apie Ukrainos perspektyvas organizacijoje
-
Prezidentas: dėl Rusijos branduolinių grasinimų reikia daugiau dėmesio NATO rytų sparnui
-
Ką rašo pasaulis: blogiausia diena V.Putinui
-
G.Landsbergis sako, kad Vokietija „galbūt netgi gailisi“ sutarusi su Lietuva dėl brigados
-
G.Landsbergio pareiškimas vėl sukėlė pasipiktinimą: kam taip viešai kalbėti?
-
I.Šimonytė pristatoma kaip kandidatė į NATO vadoves. Briuselio ekspertai paaiškina, kokie tikrieji jos šansai
-
NATO viršūnių susitikimo metu bus laikinai stabdomi skrydžiai Vilniaus oro uoste
-
Žymūs ekspertai – apie užduotis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir grėsmes
Aljansas vis reikliau vertina savo narių gynybinius pajėgumus ir nurodo joms, ko trūksta ir kokias karines išlaidas reikėtų mažinti. Pasak Roberto Bello, buvusio JAV NATO misijos patarėjo gynybos klausimais, Danijos buvo paprašyta nutraukti povandeninių laivų statybą, o Kanados – pateikti degalų papildymo lėktuvus.
Kitas NATO aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks liepos mėnesį Vilniuje ir jame planuojama patvirtinti naują išlaidų planą. Planuojama, kad minimalios Aljanso išlaidos gynybai sudarys 2 proc. Aukšto rango NATO šaltinis laikraščiui sakė, kad, atsižvelgiant į Rusijos sunkumus Ukrainoje, jei didžiosios šalys per ateinančius 10 metų karinėms išlaidoms skirs 2,5–3 proc. savo BVP, to pakaks apsiginti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skelbdamas apie invaziją į Ukrainą, kalbėjo apie būtinybę sustabdyti NATO plėtrą į rytus. Tačiau kol kas įvyko priešingai: Suomija tapo 31-ąja NATO nare, padvigubindama aljanso sieną su Rusija. Jau 2022 m. pavasario pabaigoje NATO karių skaičius Rytų Europoje padidėjo dešimt kartų – nuo 4 000 iki 40 000.
