Vašingtonas visiškai pasitrauks iš sutarties rugpjūčio 2 dieną, nebent Rusija sunaikintų prieštaringai vertinamas naujas raketų sistemas, anot JAV ir NATO, pažeidžiančias INF susitarimą, 1987 metais pasirašytą amerikiečių prezidento Ronaldo Reagano ir SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo.
Siekdama išsaugoti sutartį NATO surengė derybas su aukšto rango Rusijos pareigūnais. Tokios iniciatyvos imtasi savaitė po to, kai Aljanso gynybos ministrai pritarė atsakomųjų priemonių paketui, įsigaliosiančiam, jei Maskva ignoruos Vašingtono nustatytą galutinį terminą.
„Nepastebėjome jokių ženklų, kad Rusija būtų pasiruošusi vėl vykdyti INF sutartį“, – po susitikimo žurnalistams pareiškė J.Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad vienintelė priežastis, kodėl sutartis atsidūrė pavojuje yra „besitęsiantis Rusijos pažeidimas“.
NATO vadovas patikino, kad dar yra laiko išsaugoti paktą, ir priminė, kaip sparčiai SSRS kariuomenė likvidavo savo vidutinio nuotolio ginklų arsenalą pasirašius susitarimą.
„1987 metais Rusija sugebėjo per kelias savaites sunaikinti vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas, – kalbėjo J.Stoltenbergas. – Tai įmanoma padaryti per kelias savaites, nes kadaise būtent taip ir nutiko.“
INF sutartis, uždraudusi 500–5 500 km nuotolio antžemines raketų sistemas, laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.
NATO gynybos ministrai praėjusią savaitę sutiko iš naujo įvertinti Aljanso oro erdvės ir priešraketinės gynybos pajėgumus, taip pat žvalgybos ir stebėjimo programas. Be to, buvo sutarta didinti pajėgų parengti, reaguojant į Rusijos naujų antžeminių sparnuotųjų raketų 9M729 keliamą potencialą grėsmę.
J.Stoltenbergas atsisakė išsamiau komentuoti penktadienį aptartas priemones ir tvirtino, kad NATO tebesistengia išsaugoti INF sutartį. Vis tik jis pripažino, kad Aljanso dabartinis priešraketinės gynybos tinklas būtų nepajėgus numušti Rusijos raketas.
