Teigiama, kad pirmiausia V.Zelenskio buvo paprašyta nedaryti spaudimo atskiroms Aljanso narėms, kad jos nepalaikytų aiškaus Ukrainos įtraukimo į bloką tvarkaraščio.
Dar praėjusiais metais šiuo klausimu išryškėjo susiskaldymas tarp Aljanso šalių.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija iš esmės nepritaria Ukrainos įstojimo į Aljansą sąlygų konkretizavimui ir šios procedūros paspartinimui, rašoma straipsnyje.
Jos baiminasi, kad dėl tokio žingsnio NATO gali įsitraukti į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tuo pat metu Jungtinė Karalystė, Lietuva ir Prancūzija primygtinai reikalauja, kad liepos mėn. įvyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone baigiamajame dokumente bent kokia forma būtų įrašytas žodis „kvietimas“.
V.Zelenskis peržengia ribą?
Kaip pažymi „The Telegraph“, sąjungininkės kol kas susitarė, kad būsimame aukščiausiojo lygio susitikime bus patvirtintas Ukrainos narystės NATO veiksmų planas, taip išreiškiant paramą šiam procesui.
„Tai nėra kvietimas, bet tai artimiausias žingsnis į tai“, – leidiniui paaiškino neįvardytas diplomatas.
Kiek anksčiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas viešai išreiškė abejonių dėl būsimos Ukrainos narystės kariniame bloke. Pasak jo, Kyjivo prisijungimas prie Aljanso gali užtrukti net ir tris dešimtmečius.
V.Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos prašymas dėl pagreitintos narystės NATO buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje 2023 m. liepą bloko narės susitarė supaprastinti Ukrainos stojimo kelią.
-
Karas Ukrainoje. Charkive baigti paieškos darbai sudegusiame prekybos centre: žuvo 19 žmonių
-
Čekijos premjeras: Ukraina artimiausiomis dienomis gaus dalį žadėtų 155 mm sviedinių
-
Baltieji rūmai vis dar nepritaria, kad Ukraina JAV ginklais atakuotų Rusiją
-
Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui
-
Rusija sugalvojo naują būdą, kaip „pamaitinti“ savo karo mašiną
-
Švedija žada Ukrainai skirti 1,16 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą
Rusija griežtai nepritaria Ukrainos stojimui į NATO. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad tai keltų grėsmę Maskvai ir nepadidintų Kyjivo saugumo, nes sukeltų „papildomą įtampą tarptautinėje arenoje“. V.Putinas taip pat pabrėžė, kad Kyjivo prisijungimo prie Aljanso grėsmė buvo viena iš Rusijos invazijos į Ukrainą priežasčių.
Suomija ir Švedija, kurios anksčiau išlaikė neutralų statusą, į NATO įstojo 2023 m. Abi pateikė paraiškas 2022 m. gegužės mėn. vykstant karui Ukrainoje.
