Amerikiečių generolas leitenantas Kennethas McKenzie pabrėžė, jog esant dabartiniam žūčių skaičiui ir nepagerinus saugumo pajėgų narių verbavimo ir mokymų procesų per susirėmimus ir ekstremistų išpuolius žūvančių karių ir policininkų nebebus kuo pakeisti.
K.McKenzie buvo pasiūlytas vadovauti JAV kariuomenės Centriniam štabui, atsakingam už karą Afganistane.
Praeitą mėnesį Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani sakė, kad nuo 2015 metų, kai Kabulas perėmė iš NATO atsakomybę už saugumą karo krečiamoje šalyje, žuvo beveik 30 tūkst. vietos pajėgų narių – daug daugiau negu būdavo pripažįstama anksčiau.
Kalbėdamas po derybų su NATO ministrais J.Stoltenbergas sakė, kad šiam klausimui buvo skirta daugiausiai dėmesio per neseniai įvykusį jo ir Aljanso aukšto rango kariškių vizitą Afganistane. Bloko lyderis pažymėjo, kad imamasi priemonių šiai problemai spręsti.
„Irgi esu susirūpinęs dėl didelių žūčių skaičių, bet to pasekmė – ne mažinti mūsų buvimą, o užtikrinti, kad mūsų teikiama parama leistų jiems dar labiau padidinti savo pajėgumus ir jų atsparumą“, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas.
Per antradienį vykusį K.McKenzie kandidatūros svarstymo posėdį JAV Senato ginkluotųjų tarnybų komitete generolas sakė senatoriams, kad Afganistano pajėgos vis dar negali veiksmingai kovoti su Talibanu.
Šis islamistų judėjimas pastaraisiais mėnesiais metais nuolat stiprėjo ir dabar Afganistane turi apie 60 tūkst. narių.
Tačiau Afganistano užsienio reikalų ministras Salahuddinas Rabbani tvirtino, kad nepaisant nuostolių, jo šalies pajėgų ryžtas ir nusiteikimas kautis neblėsta.
„Patiriame aukų, bet, kalbant apie afganų saugumo pajėgų nusiteikimą ir ir ryžtą, galite neabejoti, jog jos yra labai ištvermingos gindamos savo teritoriją ir žmones nuo teroristų atakų“, – sakė ministras.
Blėstančios viltys
Konfliktui, prasidėjusiam nuo Talibano vyriausybę nuvertusios JAV vadovaujamos invazijos po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų, jau 17 metų nejudant iš aklavietės Vakarų galybės vis labiau spaudžia pradėti taikos derybas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir daugelis įstatymų leidėjų vis labiau nusivilia jau ne vieno generolo pažadais, kad padėtis netrukus turi pagerėti. Jie piktinasi, kad Amerikai vis dar tenka savo dalyvavimui Afganistane išleisti maždaug po 45 mlrd. dolerių per metus.
Po derybų Briuselyje NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support) dalyvaujančių Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai dar kartą paragino Kabulo vyriausybę ir Talibaną pradėti tiesiogines taikos derybas.
Praeitą savaitę A.Ghani paskelbė suformavęs 12 narių grupę, galinčią dalyvauti potencialiose derybose, bet optimizmas, kad gali būti pasiekta taika, yra išblėsęs dėl besitęsiančių išpuolių, tokių praeitą savaitę įvykdytas sprogdinimas prie vienos Jungtinės Karalystės saugos bendrovės komplekso Kabule. Per šią ataką žuvo 10 žmonių.
J.Stoltenbergas perspėjo, kad prieš derybas visos konflikto šalys siekia pademonstruoti savo kovinius laimėjimus, todėl saugumo padėtis Afganistane „gali pablogėti prieš pagerėdama“.
Šiuo metu NATO Afganistane laiko apie 16 tūkst. karių, apmokančių vietos pajėgas, taip pat jas konsultuojančių ir padedančių joms vykdyti operacijas.
