Pastaraisiais mėnesiais įtampa smarkiai padidėjo, Vakarams perspėjus, kad Kremlius galimai planuoja didelio masto karinį puolimą prieš kaimyninę šalį, sutelkęs prie sienos apie 100 tūkst. karių.
JAV ir NATO aukšto rango pareigūnai planuoja ateinančią savaitę surengti derybas su Rusija, Maskvai pateikus savo reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui.
Kremlius tvirtina, kad NATO privalo įsipareigoti niekada nesuteikti narystės Ukrainai, taip pat atitraukti savo pajėgas, dislokuotas netoli Rusijos sienų.
Vakarai savo ruožtu atmeta, anot jų, Maskvos bandymą diktuoti nepriklausomų partnerių ateitį, taip pat pagrasino Rusijai, jog jeigu ji surengtų naują įsibrovimą į Ukrainą, kaina būtų „didžiulė“.
JAV prezidento Joe Bideno administracija stengėsi padrąsinti susirūpinusius sąjungininkus Europoje, kad Vašingtonas glaudžiai derins su jais veiksmus, ir atmetė prielaidas, kad amerikiečiai gali siekti susitarimo, panašaus į kokį nors Šaltojo karo laikų sandorį, paveikiantį Europą, bet priimtą jai nedalyvaujant.
Vėliausias NATO ir Rusijos tarybos susitikimas įvyko 2019 metais. Tvyrant dideliam nepasitikėjimui tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių, abiejų pusių santykiai buvo praktiškai paralyžiuoti.
NATO tvirtina tebesanti atvira dialogui ir anksčiau kaltino Maskvą atmetant jos kvietimą surengti naujas derybas.
Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir jį aneksavo. Maskva taip pat kaltinama pakursčiusi kruviną separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
