Nesėkmė vykdant šią misiją „ne tik nėra išeitis – to apskritai nebus“, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ itin svarbaus Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse.
„Nes mes per beveik 70 metų įrodėme esantys pajėgūs užtikrinti būtiną gynybą ir atgrasymą – ne provokuoti konfliktą, o užkirsti kelią konfliktui“, – pabrėžė jis.
„Mums pasiseks, – pridūrė J.Stoltenbergas. – Ir priežastis, dėl kurios esu toks užtikrintas – kad esame matę, jog Aljansas sugebėjo prisitaikyti ir įgyvendinti didžiausią kolektyvinės gynybos sustiprinimą nuo Šaltojo karo pabaigos.“
Tikimasi, kad NATO lyderiai patvirtins keturių daugianacionalinių batalionų dislokavimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse, turinčias atgrasyti Rusiją. Tačiau J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas taip pat nori pasiųsti Kremliui „labai aiškią žinią, kad mes nenorime naujo šaltojo karo, nenorime siekti konfrontacijos“.
„Šaltasis karas yra istorija ir tokia padėtis turėtų išlikti, – pabrėžė J.Stoltenbergas. – Ši idėja ar ši žinia apie gynybą ir dialogą yra žinia, vienijanti mūsų Aljansą. Ir kadangi esame vieningi, taip pat turime sugebėti įgyvendinti ir vykdyti savo sprendimus.“
Atsiųsdama karius į Lietuvą ir kitas regiono šalis, NATO siekia pademonstruoti, jog šių šalių užpuolikai sulauktų viso aljanso atsako, penktadienį taip pat pareiškė NATO generalinis sekretorius.
„Šiandien sutarsime sustiprinti mūsų priešakinį buvimą rytinėje aljanso dalyje“, – saugumo ekspertų konferencijoje Lenkijoje sakė Jensas Stoltenbergas.
„Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir čia, Lenkijoje, dislokuosime rotuojamus tarptautinius batalionus, kad aiškiai parodytume, jog vieno sąjungininko užpuolimas būtų sutiktas viso aljanso jėga“, – sakė NATO vadovas.
Kartu J.Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sieks konstruktyvaus dialogo su Rusija, siekdama stiprinti pasitikėjimą ir sumažinti incidentų pavojų.
Maždaug tūkstančio karių vienetui Lietuvoje vadovaus Vokietija, kariai turėtų atvykti kitų metų pradžioje. Prie vokiečių Lietuvoje gali prisidėti Norvegijos ir Beniliukso šalių kariai.
NATO teigia, kad kariai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į Krymo aneksiją ir Rusijos organizuojamus neramumus Rytų Ukrainoje. Maskva NATO veiksmus vadina provokacija prie jos vakarinių sienų.