Kai kurie ES lyderiai siekia, kad blokas įsigytų daugiau „strateginės autonomijos“, nors daugelis analitikų mano, kad toks žingsnis paruoštų dirva Briuselio ir Vašingtono konkurencijai.
Sakydamas kalbą Europos koledže, J.Stoltenbergas atkreipė dėmesį, jog NATO priklausančios ES narės apmoka tik penktadalį visų Europą ginančio Aljanso išlaidų.
„Europos Sąjunga, daugiau išleidžianti gynybai, investuojanti į naujus pajėgumus ir mažinanti gynybos pramonės fragmentaciją, yra naudinga ne tik Europos saugumui“, – sakė jis.
„Tai naudinga ir transatlantiniam saugumui“, – pabrėžė J.Stoltenbergas, pasirodęs kartu su koledžo direktore, buvusia ES diplomatijos vadove Federica Mogherini.
„Tačiau ES negali apginti Europos viena. Daugiau nei 90 proc. visų ES piliečių gyvena NATO šalyse, tačiau ES narės padengia tik 20 proc. NATO gynybos išlaidų“, – pažymėjo Aljanso vadovas.
Anot jo, nors 21 ES narių priklauso ir NATO, jų pažeidžiamus sparnus neretai gina daugiau lėšų gynybai išskiriančios Bendrijai nepriklausančios sąjunginės valstybės.
„Tai susiję ne tik su pinigais, bet ir su geografija“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, ragindamas abi Briuselyje įsikūrusias tarptautines organizacijas glaudžiai bendradarbiauti.
„Šiaurėje Islandija ir Norvegija yra vartai į Arktį; pietuose Turkija ribojasi su Sirija ir Iraku“, – tęsė generalinis sekretorius.
„Na, o vakaruose JAV, Kanada ir JK sujungia abi Atlanto puses“, – pridūrė jis
Europos Komisija, bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, siekia didinti bloko geopolitinį vaidmenį, vykdydama vis ryžtingesnę užsienio politiką ir plėtodama Europos gynybos pramonę.
Kai kurie ES vadovai laikosi net griežtesnės linijos – ypač Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, iškėlęs klausimą, ar NATO strategijos požiūriu yra ištikusi „smegenų mirtis“ po Šaltojo karo besivystančiame pasaulyje.
Tačiau kiti lyderiai, įskaitant J.Stoltenbergą, JAV prezidento Joe Bideno išrinkimą laiko galimybe atnaujinti transatlantinius ryšius, nukentėjusius prezidentaujant jo pirmtakui Donaldui Trumpui
