„Visi sąjungininkai sutinka, kad NATO durys lieka atviros, kad Ukraina taps Aljanso nare ir kad Rusija neturi veto teisės“, – sakė J.Stoltenbergas Bratislavoje per susitikimą su NATO rytinio sparno lyderiais.
-
Seimo pirmininkė: parlamentų lyderiai sutaria dėl paramos Ukrainos narystei NATO
-
Prancūzų parlamento vicepirmininkė: NATO Vilniuje gali sutarti dėl Kyjivo narystės kelio
-
J.Bidenas šią savaitę planuoja svarbias derybas dėl Ukrainos su danų ir britų premjerais
-
G.Nausėda: NATO viršūnių susitikimo tikslas – ne Lietuvos reklama, o problemų sprendimas
-
G.Nausėda su Bukarešto devyneto lyderiais aptars Ukrainos narystės NATO perspektyvą
NATO vadovas buvo atvykęs į Slovakijos sostinę Bratislavą, kur vedė derybas su Aljanso rytinio flango, vadinamojo Bukarešto devyneto, prezidentais.
Pernai vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas siekiant sukurti gynybinę platformą tuometinės Sovietų Sąjungos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Derybos Bratislavoje vyko prieš kitą mėnesį Vilniuje planuojamą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, pasak J.Stoltenbergo, Aljansas priims labai reikšmingų sprendimų.
„Stiprinsime savo paramą Ukrainai teikdami daugiametį paramos paketą, kad padėtume jai pereiti nuo sovietinių prie NATO standartų ir priartintume Ukrainą prie NATO“, – sakė jis.
„Taip pat turime susitarti dėl tvirtesnio įsipareigojimo didinti investicijas į gynybą – dėl mažiausiai dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP)", – pridūrė jis.
J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad „deda daug pastangų, kad... netrukus priimtume Švediją kaip visateisę šio Aljanso narę“.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso.
