Vėliau kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas sakė paraginęs Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir nutraukti paramą ginkluotam sukilimui šalies rytuose.
Maskva kategoriškai neigia Vakarų kaltinimus, esą ji teikia paramą ir padeda separatistų pajėgoms Ukrainoje.
Prieš susitikimą Briuselyje S.Lavrovas sakė, kad „pasiklausys, ką jie mums pasakys“, bet dėl santykių su bloku pablogėjimo nuo krizės Ukrainoje pradžios kaltino NATO.
„Mes niekada nevengiame kontaktų“, – pareiškė jis.
Šis susitikimas tarp Šiaurės Atlanto aljanso vadovo ir Rusijos diplomatijos vadovo yra pirmas po jų susitikimo vasarį Miunchene.
J.Stoltenbergas dar raginęs siekti, kad būtų „daugiau skaidrumo ir prognozuojamumo“ būsimoje karinėje Rusijos veikloje. Jis sakė, kad NATO yra susirūpinusi dėl daugybės karinių Rusijos pratybų, rengiamų iš anksto neįspėjus. Anot jo, svarbu užtikrinti, kad neįvyks incidentų, kurie „gali tapti nekontroliuojami“.
NATO vadovas dar nurodė S.Lavrovui, kad kanalas kariškių bendravimui tarp Aljanso ir Rusijos yra atviras.
NATO kaltina Rusiją promaskvietiškų separatistų Ukrainos rytuose rėmimu; Aljanso ir Rusijos santykiai yra pablogėję iki žemiausio lygmens po šaltojo karo laikų.
