„Iš esmės sutinku su generolo (Stanley) McChrystalo pateiktu požiūriu“, – A.F.Rasmussenas komentavo žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie Afganistane dislokuotų JAV ir NATO pajėgų vado slaptą ataskaitą.
Generolo pateiktoje apžvalgoje pripažįstama, kad šio konflikto neįmanoma laimėti vien karo priemonėmis, taip pat raginama parengti „išsamesnę strategiją“, kurioje būtų skirta daugiau dėmesio taikių gyventojų saugumo užtikrinimui, NATO vadovas sakė po savo kalbos Šiaurės Atlanto taryboje Vašingtone.
A.F.Rasmussenas sakė kol kas nesantis pasiruošęs komentuoti S.McChrystalo reikalavimo pasiųsti į Afganistaną dar dešimtis tūkstančius papildomų karių, siekiant sustiprinti kovą su aktyviai veikiančiais islamistų sukilėliais.
„Būtų pernelyg anksti čia ir dabar pateikti kokius nors vertinimus, susijusius su prašymu skirti (papildomų) išteklių, – nurodė jis. – Turime atlikti pirminį įvertinimą ir analizę, aptarti jį Aljanse, susitarti dėl požiūrio – tada galėsime priimti sprendimą dėl išteklių.“
Tačiau generalinis sekretorius paragino NATO vadovaujamą koaliciją pasiųsti Afganistane dislokuotoms Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms (TSPP) daugiau konsultantų ir skirti daugiau lėšų.
Pasak A.F.Rasmusseno, tokie žingsniai ilgainiui gali netgi sumažinti karių poreikį Afganistane.
„Reikia daugiau išteklių mūsų mokymo misijai Afganistane, siekiant sustiprinti Afganistano saugumo pajėgų pajėgumus“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
A.F.Rasmusseno vizitas Vašingtone buvo surengtas ypač svarbiu metu, kai JAV prezidento Baracko Obamos patarėjai diskutuoja dėl tolesnės Afganistano karo strategijos ir S.McChrystalo reikalavimo atsiųsti dar 40 tūkst. karių.
NATO vadovas anksčiau pirmadienį dalyvavo derybose su JAV gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu, o antradienį susitiks su B.Obama.
Savo kalboje A.F.Rasmussenas pripažino, kad NATO šalyse visuomenės parama karui Afganistane blėsta. Pasak jo, tokias nuotaikas ypač skatina pareiškimai, kad koalicinės pajėgos „nieko nepasiekia“.
Aljanso generalinis sekretorius pridūrė, kad reikalinga nauja šio karo strategija ir kad „reikalai turės pasikeisti“.
Ypač svarbu akcentuoti įrodymus, jog Kabulo Vyriausybei perduodama vis didesnė atsakomybė už saugumo užtikrinimą Afganistane, pabrėžė jis.
Atsakomybės „perdavimas turi prasidėti anksčiau, o ne vėliau", sakė A.F.Rasmussenas. Tačiau pridūrė neraginantis Aljanso „bėgti prie išėjimo“, taip pat pabrėžė, jog „NATO liks, kiek reikės, kad būtų pasiekta sėkmė“.
Pasak A.F.Rasmusseno, šalys donorės turi reikalauti, kad Afganistano Vyriausybė įsipareigotų kovoti su korupcija bei užtikrinti būtinas paslaugas savo gyventojams. Jis taip pat ragino Kabulą sudaryti naują „susitarimą“ su provincijų valdžia.
S.McChrystalo ataskaitoje, su kurios išvadomis sutinka A.F.Rasmussenas, vardijami Afganistane iškilę rimti iššūkiai, tokie kaip Vyriausybės korupcija ir sukilėlių įtakos stiprėjimas.
Šį įvertinimą S.McChrystalui padėję parengti analitikai paragino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes griežčiau reikalauti didesnės Kabulo Vyriausybės atsakomybės mainais į šaliai atkurti skiriamas lėšas.
