Šios dvi šalys pateikė prašymus įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėn. ir jų narystės prašymus ratifikavo visos sąjungininkės, išskyrus Vengriją ir Turkiją.
Turkija laikoma pagrindiniu stabdžiu, o Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad jo šalis galėtų ratifikuoti Suomijos paraišką, o Švedijos paraiškos netenkinti.
-
Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“ dėl prarasto Turkijos palaikymo stojant į NATO
-
Švedijos vyriausybė siūlo griežtinti kovos su terorizmu įstatymus
-
Suomijos prezidentas nori, kad iki vasaros Suomija ir Švedija taptų NATO narėmis
-
NATO vadovas J.Stoltenbergas spalio mėnesį planuoja palikti postą
-
J.Stoltenbergas: Ukraina sunaudoja daugiau šaudmenų, nei NATO jų pagamina
Vakarų pareigūnai ne kartą išreiškė pageidavimą, kad abi šalys į NATO įstotų kartu, iš dalies dėl to, kad būtų lengviau jas vienu metu integruoti į NATO karines struktūras, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Tačiau J.Stoltenbergas teigė, jog tai yra antraeilis dalykas.
„Pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Suomija ir Švedija bus ratifikuotos kartu. Pagrindinis klausimas yra tas, kad jos abi būtų kuo greičiau ratifikuotos kaip visateisės narės“, – sakė jis.
„Esu įsitikinęs, kad abi jos taps visateisėmis narėmis, ir labai stengiuosi, kad abi būtų kuo greičiau ratifikuotos.“
Ankara reikalavo, kad abi šalys griežčiau pasisakytų prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią Turkija ir Europos Sąjunga laiko teroristine grupuote.
