„Tikiuosi, kad Prancūzija ir ateityje išliks tvirta ir svarbi sąjungininkė“, – Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime sakė J. Stoltenbergas.
„Nepriklausomai nuo to, kokios skirtingos partijos buvo išrinktos ir kokia skirtinga buvo dauguma parlamentuose, visada matydavome, kad NATO sąjungininkės lieka įsipareigojusios Aljansui, nes tai atitinka kiekvienos sąjungininkės saugumo interesus“, – pabrėžė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), sekmadienį paleidęs parlamentą ir sušaukęs pirmalaikius rinkimus po to, kai Europos Parlamento rinkimuose jo liberalų partiją nugalėjo kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN), sukėlė šoką visoje Europoje.
E. Macronas trečiadienį apkaltino savo varžovę Marine Le Pen (Marin Le Pen), vadovaujančią RN partijai, dėl dviprasmiško požiūrio į Rusiją ir siekio pasitraukti iš NATO.
M. Le Pen partija anksčiau pasisakė už pasitraukimą iš JAV vadovaujamų integruotų karinių struktūrų, bet ne iš paties Aljanso.
Neseniai RN vadovai pasiūlė nekeisti Prancūzijos statuso NATO, kol vyksta Rusijos ir Ukrainos karas.
1966 metais Prancūzijos lyderis Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis), skųsdamasis JAV dominavimu, patraukė Prancūziją iš NATO integruotų karinių struktūrų, bet ne iš paties Aljanso.
Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) 2009 metais atšaukė šį sprendimą, pagal kurį NATO perkėlė savo būstinę iš Paryžiaus į Briuselį.