„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne.
„Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.
Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.
Tačiau J. Stoltenbergas pabrėžė, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardų dolerių paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, taip pat pažadėjo naujų dalykų.
„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiais ginklų ir šaudmenų pristatymais ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas taip pat užsipuolė Kiniją, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalydamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.
„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarų šalimis. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis ir perspėjo, kad „jie negali būti abejose pusėse“.
Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius: Vokietijos įmonės investuoja milžiniškas sumas Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.
Tačiau po to, kai karas Ukrainoje sukėlė energetinį šoką, kuris ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams. Vokietijos įmonėms daromas vis didesnis spaudimas mažinti priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.
Tačiau praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį pabrėžė, kad Vokietija nenori atsiskirti nuo Kinijos, bet siekia sumažinti savo vienpusę priklausomybę.
