Šis žingsnis reiškia esminį pokytį – NATO dešimtmečius nematė reikalo rengti didelės apimties gynybos planų, nes kariavo mažesnius karus Afganistane ir Irake ir buvo įsitikinusi, kad posovietinė Rusija nebekelia egzistencinės grėsmės.
Konfliktas gali kilti bet kada
Tačiau dabar, kai kruviniausias karas Europoje nuo 1945 m. siaučia visai šalia jos sienų Ukrainoje, Aljansas įspėja, kad turi turėti gynybos planus gerokai anksčiau, nei gali kilti konfliktas su tokiu lygiaverčiu priešininku kaip Maskva, rašo „Reuters“.
„Esminis skirtumas tarp krizių valdymo ir kolektyvinės gynybos yra toks: Ne mes, o mūsų priešininkas nustato laiką, – sakė NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, vienas aukščiausių NATO karinių pareigūnų. – Turime ruoštis tam, kad konfliktas gali kilti bet kuriuo metu.“
Pateikdama vadinamuosius regioninius planus, NATO taip pat nurodys valstybėms, kaip jos turi atnaujinti savo pajėgas ir logistiką.
„Sąjungininkai tiksliai žinos, kokių pajėgų ir pajėgumų reikia, taip pat kur, ką ir kaip dislokuoti“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas apie itin slaptus dokumentus, pagal kuriuos, kaip ir Šaltojo karo metais, tam tikri kariai bus skiriami tam tikrų regionų gynybai.
„Reuters“ rašo, kad taip įforminamas procesas, kurį paskatino 2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, privertusi Vakarų sąjungininkes pirmą kartą dislokuoti kovines pajėgas rytuose, o Didžioji Britanija, Kanada ir Vokietija ėmėsi vadovauti misijoms Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Ne Šaltojo karo pakartojimas
Nors daugelis bruožų primena NATO karines ribas iki 1990 m., kai kas esmingai pasikeitė, kai NATO išsiplėtė apie 1 000 km į rytus ir išaugo nuo maždaug dešimties iki 31 nario.
Vien dėl Suomijos įstojimo praėjusį mėnesį NATO siena su Rusija padvigubėjo iki maždaug 2 500 km, o tai verčia laikytis lankstesnio požiūrio į dislokavimą nei anksčiau, kai Vokietija buvo laikoma pagrindine mūšio zona.
Be to, Aljansas nebesiruošia kariauti didelio masto branduolinio karo su Maskva ir jos sąjungininkėmis, kurių dauguma dabar yra NATO narės, – sakė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) patarėjas istorijos klausimais Ianas Hope'as.
„Neįsivaizduojame tokio karo, koks galėjo būti Šaltojo karo laikais, kai sąjungininkų pajėgoms... būtų smogta vienu metu su plataus masto puolimais iš Varšuvos pakto šalių“, – sakė jis, labiau atkreipdamas dėmesį į regioninius konfliktus, kuriuos reikėjo suvaldyti greitai dislokuojant pajėgas.
Tuo pat metu internetas, dronai, hipergarsiniai ginklai ir spartus informacijos srautas kelia naujų iššūkių.
„Gera žinia ta, kad kalbame apie mūšio lauko skaidrumą. Turėdami visus palydovus, visą informaciją, galime matyti bręstančią krizę, – sakė generolas leitenantas Hubertas Cottereau, SHAPE štabo viršininko pavaduotojas. – Kalbant apie Ukrainą, visus duomenis turėjome gana iš anksto.“
Toks skaidrumas yra viena iš priežasčių, kodėl NATO, priešingai nei reikalauja Baltijos šalys, nemato būtinybės nedelsiant didinti karių skaičių rytuose, pažymi „Reuters“.
„Didelis karių telkimas pasienyje yra tarsi plaktukas. Tam tikru momentu norisi rasti vinį, – perspėjo H.Cottereau. – Jei rusai telks karius pasienyje, tai mus sunervins, jei mes telksime karius pasienyje, tai juos sunervins.“
-
NATO viršūnių susitikimui Vilniuje kariuomenė pasitelks per 3 tūkst. karių
-
G.Landsbergis: pirmasis NATO viršūnių susitikimo sėkmės parametras – Švedijos narystė
-
„The Washington Post“: NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebus istorinis
-
Prieš NATO susitikimą – informacinė ataka: tvirtina, kad Vilniumi nebepasitikima
-
Naujieji Baltijos šalių gynybos planai atrodo labai optimistiškai, sako NSGK nariai
-
Baltijos šalys sutarė didinti paramą NATO oro policijos misijai ir gilinti bendradarbiavimą karinio rengimo srityje
Kokie iššūkiai kyla?
Vis dėlto iš esmės pagerinti pasirengimą bus didžiulis uždavinys. 2022 m. NATO susitarė turėti 300 000 aukštos parengties karių (anksčiau jų buvo 40 000).
Riboti Aljanso pajėgumai gaminti pakankamai ginklų ir amunicijos išryškėjo bandant patenkinti su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos poreikius, be to, NATO šalys taip pat turi modernizuoti apleistą logistiką, reikalingą greitam karių dislokavimui geležinkeliu ar keliais.
Būtinybė finansuoti regioninių planų įgyvendinimą yra viena iš priežasčių, dėl kurių J.Stoltenbergas paragino vadovus padidinti aljanso karines išlaidas. Tai dar viena tema, kuri bus aptariama Vilniuje.
NATO pareigūnų vertinimu, prireiks kelerių metų, kol planai bus visiškai įgyvendinti, nors jie pabrėžia, kad prireikus aljansas gali iš karto stoti į mūšį.
„Esame pasirengę kovoti šiąnakt. Juk žinote, niekada negali būti pakankamai pasirengęs. Niekada, – sakė H.Cottereau. – Bet turime būti pasirengę kovoti šiąnakt, jei prireiktų, su tuo, ką turime.“
