Kaip rašoma Laisvės radijo interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje, V.Putinas ir Xi Jinpingas šį kartą Pekine sveikinosi kaip „seni brangūs draugai“, kartu, remdamiesi „beribiu abipusiu pasitikėjimu“, kurdami „teisingesnį daugiapolį pasaulį“.
Ir tuo pat metu jie išsakė paslėptas ir akivaizdžias pastabas „kolektyviniams Vakarams“, pirmiausia – JAV.
-
Kinų URM: Izraelio ir „Hamas“ konflikto priežastis – „istorinė neteisybė“ palestiniečiams
-
„Postimees“: naktį, kai įvyko nuotėkis „Balticconnector“, netoli jo buvo Kinijos laivas
-
V.Putinas žarsto pagyras Kinijai
-
Nufilmuota, kaip atrodo V.Putino branduolinis lagaminėlis
-
JAV uždarys Kinijai prieigą prie pažangiausių savo DI mikroschemų
-
Rusija dešimtmečiui pratęsė susitarimą dėl naftos tiekimo perdirbimo gamykloms Kinijoje
V.Putinas – garbės svečias
Kinijos Liaudies Respublikos vadovas ir šalies Komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas kalbėdamas daugiau kaip 140 valstybių ir jų vyriausybių vadovams, svarbiems politikams, daugiausia iš vadinamųjų „globaliųjų Pietų“, atskridusiems į Pekiną, pasiūlė nuo šiol Kiniją vertinti kaip alternatyvą JAV dominavimui, be to, jo žodžiais, daug geresnę.
Xi Jinpingas savo kalboje svarbią vietą skyrė V.Putinui, pabrėždamas, kokie svarbūs jų santykiai „naujajam pasauliui“ – kaip jį mato Kinijos lyderis.
Anot jo, Pekinas dirba kartu su Maskva tam, kad „gintų tarptautinį teisingumą“.
Kaip rašoma straipsnyje Laisvės radijo interneto svetainėje, šį kartą forume buvo mažai delegacijų iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Pirmiausia dėl nenoro sėdėti prie bendro stalo su Rusijos prezidentu po to, kai jis pradėjo karą Ukrainoje.
Vienintelis ES valstybės lyderis, dalyvavęs renginyje ir spaudęs ranką V.Putinui bei Xi Jinpingui, buvo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, garsėjantis kaip Kremliui draugiškiausias Europos politikas.
Po to, kai V.Putinas taip pat pasakė kalbą forumo „Viena juosta, vienas kelias“ atidaryme, prasidėjo beveik tris valandas trukusios jo derybos su Kinijos lyderiu – apie tikslų jų turinį mažai žinoma.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V.Putinas ir Xi Jinpingas iš pradžių kalbėjosi siaurame rate, o vėliau tęsė „akis į akį“.
Pasak publikacijos, Rusijos ir Kinijos žiniasklaida nuolat pabrėžia, kad V.Putinas buvo pagrindinis garbės svečias Pekine, nes forumo atidarymo metu jis pasakė kalbą iškart po Xi Jinpingo.
Per V.Putino kalbą salę paliko Prancūzijos ir Italijos atstovai.
Rusijos prezidentas forume apie karą Ukrainoje nekalbėjo.
V.Putino pasirodymas Pekine – tik antroji jo kelionė į užsienį šiemet po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas dėl įtarimų karo nusikaltimais išdavė jo arešto orderį.
Be to, pastarąjį kartą užsienyje V.Putinas lankėsi tik praėjusią savaitę, kai vyko į Kirgiziją dalyvauti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių viršūnių susitikime.
Per pastaruosius du mėnesius Rusijos prezidentas praleido BRICS viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje ir G20 viršūnių susitikimą Indijoje.
Kinija, kaip primenama straipsnyje, yra neratifikavusi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto, todėl nepripažįsta Teismo jurisdikcijos.
Xi Jinpingo pažadai
Kalbėdamas forumo atidarymo ceremonijoje Xi Jinpingas sakė, kad pagal koncepciją „Viena juosta, vienas kelias“ Pekinas jau pradėjo daugiau nei 3 tūkst. projektų įvairiose šalyse ir „mobilizavo“ apie trilijoną JAV dolerių investicijų.
Kinijos vadovas pažadėjo ir toliau teikti dosnias paskolas kitoms šalims, taip pat plėsti galimybes užsienio įmonėms patekti į Kinijos rinką.
„Mes nedalyvaujame nei ideologinėse konfrontacijose, nei geopolitiniuose žaidimuose, nei politinėje klikų konfrontacijoje“, – pridūrė Xi Jinpingas.
Kartu, kaip nurodo Laisvės radijas, pažymėjo, kad Kinija pasisako prieš „vienašales sankcijas, ekonominę prievartą ir grandinių nutraukimą“.
Taip jis aiškiai užsiminė apie Vašingtono bandymus daryti spaudimą Pekinui dėl įvairių priežasčių – ar tai būtų konkurencija prekyboje, įskaitant konkurenciją puslaidininkių rinkoje, ar reikalavimai atsisakyti pretenzijų Taivanui ir pradėti gerbti pagrindines žmogaus teises, pirmiausia – uigūrų bei kitų Kinijos etninių mažumų.
Kinijos santykiai su Vakarų šalimis pastaraisiais metais blogėjo ne mažesniais tempais nei Rusijos santykiai su Vakarais – dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač – Sindziango uigūrų autonominiame regione, totalinės savo piliečių sekimo politikos ir visa apimančios cenzūros, dėl agresyvių Pekino pareiškimų apie Kinijos suverenitetą visoje Pietų Kinijos jūroje bei grasinimų užpulti Taivaną.
Kremliaus lūkesčiai
V.Putino kalba forumo atidarymo ceremonijoje buvo paskelbta Kremliaus interneto svetainėje.
Kaip nurodoma Laisvės radijo interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje, Rusijos prezidentas, kas buvo akivaizdu, savo kalboje Kinijos planus siejo su Rusijos užsienio politika ir užsienio ekonominėmis iniciatyvomis.
Apie Kinijos pasiekimus jis teigė: „Labai džiaugiamės šiais pasiekimais, nes tai daro įtaką daugeliui mūsų.“
V.Putinas pažymėjo, kad Kinijos idėja „Viena juosta, vienas kelias“ atitinka Rusijos pasiūlymą suformuoti Eurazijos partnerystę „kaip bendraminčių bendradarbiavimo ir sąveikos erdvę“.
Jis įvardijo įvairias Azijos sąjungas ir atskirai išskyrė Eurazijos ekonominę sąjungą, „kurią Rusija sėkmingai plėtoja kartu su savo partneriais posovietinėje erdvėje“.
Po to, kaip nurodė Laisvės radijas, V.Putinas išvardijo daugybę galimų transporto koridorių, kurie per Rusijos teritoriją leistų sujungti Arktį su Indijos ir Ramiojo vandenynų pakrantėmis.
Tačiau net detaliausiuose kiniškuose koncepcijos „Viena juosta, vienas kelias“ žemėlapiuose į tokius koridorius neatsižvelgiama.
Kaip pastebi analitikai, tarp Maskvos santykių su Pekinu prioritetų šiandien yra tolesnis dujotiekio „Sibiro galia-2“ projektas, į kurį Kremlius deda daug vilčių ir kuris dabar galėtų nukreipti anksčiau Europai skirtų rusiškų dujų tiekimą naujiems vartotojams Kinijoje.
Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, neaišku, kiek dabar Xi Jinpingas pritarė šiam projektui, susijusiam su didžiulio naujo dujotiekio iš Rusijos į Kiniją per Mongoliją statyba.
Maskva vis labiau priklausoma nuo Pekino
Be jokios abejonės, Xi Jinpingas dabar yra svarbiausias V.Putino partneris pasaulinėje arenoje, teikiantis jam diplomatinę priedangą ir labai reikalingas lėšas, prekes ir technologijas.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos Kinija niekada nepasmerkė Rusijos už invaziją į Ukrainą ir nebalsavo už atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas – tačiau ne kartą apkaltino JAV ir Vakarus „provokuojant konfliktą“.
Rusijos ekonomikos stabilumas, remiantis ekspertų nuomone, šiandien labai priklauso nuo Pekino pozicijos.
Kinija suteikė Rusijai nemažą paramą Vakarų sankcijų akivaizdoje – ir kaip visko pasaulyje tiekėja: nuo automobilių iki išmaniųjų telefonų, ir kaip jos energijos išteklių pirkėja.
Tuo pat metu Kinija niekada oficialiai nepripažino Krymo, o vėliau kitų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – aneksijos.
Taip pat, remiantis žiniasklaidos pranešimais, leido Kremliui aiškiai suprasti, kad branduolinio ginklo panaudojimą kare laiko „visiškai nepriimtinu“.
Pasak Laisvės radijo, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Kinijos ir Rusijos tarpusavio prekybos apimtys išaugo 30 proc., o iki 2024-ųjų tikimasi viršyti praėjusių metų rekordą – 190 mlrd. JAV dolerių.
Kinijai tenka daugiau kaip trečdalis viso Rusijos naftos eksporto. Taip Kremlius aprūpinamas stabiliomis pajamomis karui Ukrainoje finansuoti.
Kas antras šiuo metu Rusijos rinkoje parduodamas automobilis yra pagamintas Kinijoje.
„Kinija išlieka vyresnioji šių santykių partnerė, nors lėtas Kinijos ekonomikos atsigavimo po koronaviruso pandemijos tempas šiek tiek pagerino Rusijos derybines pozicijas nuo ankstesniojo Xi Jinpingo ir V.Putino susitikimo Maskvoje šių metų kovą“, – interviu „The New York Times“ sakė sinologas, Berlyno Carnegie centro Rusijos ir Eurazijos studijų vadovas Aleksandras Gabujevas.
„Tačiau apskritai dabartinė Rusijos padėtis visiškai tenkina Kiniją, nes kol kas situacija atitinka visus jos interesus. Fronto linijos Ukrainoje stabilizavimas reiškia, kad Pekinui kol kas nereikia staigiai kištis į šį konfliktą palaikant Rusiją, kad būtų užkirstas kelias kariniam pralaimėjimui, galinčiam supurtyti V.Putino galią.
O dėl užsitęsusio, nerezultatyvaus karo Maskva tampa vis labiau ekonomiškai ir diplomatiškai priklausoma nuo Pekino. Rusija per daug užsiėmusi karu ir atrodo vis labiau susilpnėjusi, kad galėtų susidurti su Kinija tuose pasaulio regionuose, kur jų geopolitiniai interesai susikerta, pavyzdžiui, Vidurinėje Azijoje.“
Žala ir nauda Kinijai
Laisvės radijo interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje teigiama, kad karas Ukrainoje, kaip mano daug ekspertų, Kiniją paveikė įvairiais – atnešė ir naudos, ir žalos.
Viena vertus, Pekinas turėjo naudos iš to, kad gavo prieigą prie vis didesnių Rusijos energijos kiekių, kuriuos Kremlius jam parduoda su didelėmis nuolaidomis, nes smarkiai sumažėjo tiekimas Europos pirkėjams.
Karas taip pat gerokai atitraukė Vašingtono dėmesį, karinius ir finansinius išteklius nuo besiplečiančios Kinijos įtakos sferos Azijoje, nors Pekinas vis dar skundžiasi didėjančiu JAV spaudimu.
Kita vertus, anot Laisvės radijo, Rusijos invazija į Ukrainą padidino Vakarų šalių susirūpinimą dėl agresyvių Pekino pretenzijų Taivanui ir dar labiau pakenkė Kinijos santykiams su Europos šalimis, kurios aktyviai kritikuoja Xi Jinpingą, taip pat – dėl draugystės su V.Putinu.
„Kinijos Komunistų partija negali leisti, kad netoliese esantis Taivanas daugelio kinų akyse ir toliau išliktų sėkmingos demokratijos pavyzdžiu, suteikiančiu piliečiams didesnę gerovę ir, svarbiausia, įkvepiančiu jiems daug didesnį savigarbos jausmą nei ji daro žemyne.
Lygiai taip pat V. Putinas negalėjo leisti, kad Ukraina pasirinktame europiniame kelyje taptų sėkmės pavyzdžiu rusams. Kadangi V.Putinui ir Xi Jinpingui šie dalykai apskritai yra nediskutuotini, situacija išlieka labai sudėtinga. Rusijos prezidento ir Kinijos vadovo pasaulėžiūros jau paskatino vieną karą – Ukrainoje, ir gali išprovokuoti antrą – tarp Kinijos ir Taivano“, – interviu agentūrai „Bloomberg“ aiškino sinologė, JAV karinio jūrų laivyno koledžo istorijos ir politikos mokslų profesorė Sarah Paine.
Rusijos prezidento ir Kinijos vadovo pasaulėžiūros jau paskatino vieną karą – Ukrainoje, ir gali išprovokuoti antrą – tarp Kinijos ir Taivano.
Straipsnyje pastebėta, kad Kinijos Komunistų partijos kontroliuojama šalies žiniasklaida nuo pat Rusijos ir Ukrainos karo pradžios vidinei auditorijai kuria vis labiau teigiamą V.Putino ir visų Kremliaus veiksmų užsienio politikoje įvaizdį.
Aukšti Kinijos Komunistų partijos pareigūnai ir Kinijos valstybinė žiniasklaida aktyviai skleidžia Kremliaus požiūrį į tai, kas vyksta, įskaitant dezinformaciją apie nusikaltimus, kuriuos, kaip jau įrodyta arba dar įtariama, Ukrainoje įvykdė Rusijos kariškiai.
Rusijos invazija į Ukrainą Kinijoje taip pat vadinama tik „specialiąja karine operacija“.
