Marko Urbano, BBC diplomatinių ir gynybos naujienų redaktoriaus, knygoje „The Skripal Files“ atskleidžiama, kad S.Skripalis nenorėjo patikėti, kad tapo Rusijos tarnybų – konkrečiai karinės žvalgybos GRU – taikiniu.
Jis ir jo dukra Julija kovą buvo apnuodyti nervų agentu „Novičiok“, bet išgyveno. Anot M.Urbano, bendravusio su S.Skripaliu tiek prieš apnuodijimą Solsberyje, tiek po jo, rusas, po penkių savaičių pabudęs iš komos, „susidūrė su nelengvais psichologiniais iššūkiais“.
Dėl pasikėsinimo į Skripalių gyvybes britai yra apkaltinę du GRU pareigūnus, vienas kurių – Anatolijus Čepiga – anksčiau padėjo Ukrainos eksprezidentui Viktorui Janukovyčiui iš Krymo pabėgti į Rusiją.
Negana to, A.Čepigai už V.Janukovyčiaus evakavimo operaciją buvo įteiktas Rusijos valstybinis apdovanojimas.
M.Urbanas rašo, kad S.Skripaliui buvo sunku pripažinti, kad Kremlius užsakė jo žmogžudystę. Po apnuodijimo Londonui paskelbus, kad įtariama Maskva, ir įsibėgėjus informaciniam karui, rusas tokių minčių buvo kankinamas sodelyje prie Solsberio ligoninės, kur buvo slaugomas ir saugomas.
Be to, knygoje teigiama, kad S.Skripalis teikė Jungtinės Karalystės Slaptajai žvalgybos tarnybai (SIS) informaciją apie korupcijos schemą, kuri Rusijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje esą driekėsi iki pat itin artimo Vladimiro Putino sąjungininko Nikolajaus Patruševo.
S.Skripalis tai atskleidė ir N.Patruševo – Rusijos saugumo tarybos vadovo, buvusio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus – pavardę paminėjo su M.Urbanu bendraudamas dar 2017 metų vasarą.
Tada jis manė, kad tyliai ir saugiai gyvena britų tarnybos MI6 nupirktame name Solsberyje.
Tiesa, pasak M.Urbano, S.Skripalis iš pradžių nenorėjo, kad jį cituotų tiesiogiai. Rusas esą aiškino: „Matote, mes bijome Putino.“
S.Skripalis rėmė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksavimo operaciją, o ukrainiečius vadino „paprastomis avelėmis, kurioms reikia gero piemens.“
Esą S.Skripalis netikėjo, kad jis pats asmeniškai atsidūręs pavojuje, bet nenorėjo žarstyti viešų pareiškimų, nes siekė, jog Jungtinėje Karalystėje jį galėtų laisvai lankyti dukra Julija ir sūnus Aleksandras. Pastarasis pernai vasarą mirė Sankt Peterburge.
M.Urbanas knygoje rašo, kad S.Skripalis Solsberyje didžiąją laiko dalį praleisdavo žiūrėdamas Rusijos valstybinį „Pirmąjį kanalą“.
Esą buvęs agentas daugeliu klausimų sutikdavo su Kremliaus linija – „net sėdėdamas MI6 nupirktame name“. S.Skripalis rėmė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksavimo operaciją, o ukrainiečius vadino „paprastomis avelėmis, kurioms reikia gero piemens.“
Buvęs agentas esą taip pat nenorėjo tikėti, kad Rusijos kariai slapta įžengė į Rytų Ukrainą. S.Skripalis tikino, kad rusai kirtę sieną būtų greitai pasiekę Ukrainos sostinę Kijevą.
M.Urbanas knygoje teigia, kad S.Skripalis po apsikeitimo šnipais 2010 metais iš tiesų bendradarbiavo su Vakarų šalių žvalgybininkais – amerikiečiais, čekais, estais. Pernai vasarą rusas esą savaitę dirbo Šveicarijoje, kur bendravo su šios šalies tarnybomis.
Bendradarbiauti su vakariečiais S.Skripalis pradėjo dar 1996 metais, kai jį užverbavo vienas MI6 žvalgybos pareigūnas. Tuo metu rusas darbavosi Ispanijos sostinėje Madride, bet už 3 tūkst. JAV dolerių perdavė britui duomenų apie GRU vadovybės struktūrą.
S.Skripalis su britais bendravo ir grįžęs į Maskvą, bet tuomet, anot M.Urbano, jį išdavė rusų agentas Ispanijos žvalgybos tarnybose. S.Skripalis buvo sulaikytas 2004 metais.
Visgi knygoje „The Skripal Files“ neatsakoma į pagrindinį klausimą – kodėl GRU, buvusi S.Skripalio darbdavė, siekė eliminuoti šį buvusį agentą.
Kur šiuo metu yra S.Skripalis, nežinoma. Vis dėlto akivaizdu, kad jis nėra palikęs Jungtinės Karalystės. Jo dukra Julija yra teigusi, kad ketina grįžti į Rusiją, bet kol kas irgi gyvena Anglijoje.